Naujienos Archives - Page 9 of 33 - VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas

VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas tapo EFMD nariu

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas tapo pilnateisiu Europos vadybos plėtros fondo (EFMD) organizacijos nariu.

Įkurta 1972 m., EFMD yra pasaulinė, pelno nesiekianti, naryste pagrįsta organizacija, skirta vadybos teorijų ir praktikų plėtrai. Ji visame pasaulyje pripažįstama kaip verslo mokyklų, verslo mokyklų programų ir privačių universitetų akreditavimo įstaiga. Jų misija – veikti kaip katalizatorius, skatinantis ir tobulinti vadybos discipliną visame pasaulyje.

Turėdamas 30 000 vadybos specialistų iš akademinės bendruomenės, verslo, viešųjų paslaugų ir konsultacijų tinklą, EFMD vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant visuotinį požiūrį į vadybos švietimą ir yra unikalus forumas informacijai, tyrimams, tinklų kūrimui ir diskusijoms apie naujoves ir geriausią praktiką.

EFMD – tai verslo mokyklų ir įmonių tinklas, kurio tikslas – ugdyti ir burti socialiai atsakingus lyderius bei vadovus. Čia akcentuojami aukšti vadybos švietimo standartai, bei tikima verslo ir akademinių organizacijų mainų sinergija.

2022 – itin gausūs naujai užgimusiais mokslo daktarais VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete

2022 metais VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete mokslo daktaro laipsnį apgynė net 6 jaunieji fakulteto bendruomenės nariai.

Pavasario semestre mokslinius darbus pristatė ir apgynė:

Tuo tarpu rudens semestro metu mokslo daktarų gretas papildė:

  • Edgaras Abromavičius. Produkto demonstravimo poveikis vartotojų elgsenai skirtingų medijų kontekste;
  • Gintarė Leckė. Ekonominės socializacijos poveikio inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumui vertinimas;
  • Vitalija Vanagienė. Naujo prekių ženklo vertės vartotojui modeliavimas.

Norisi pasidžiaugti, kad didžioji dalis jaunųjų mokslo daktarų savo praktinėmis ir mokslinėmis įžvalgomis dalinsis bei karjerą tęs VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete, taip užtikrindami tvarų organizacijos tęstinumą.

Norintiems studijuoti doktorantūros studijose vertingos informacijos atrasti galima čia.

Skelbiamas J. Smilgevičiaus stipendijos konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete 2002 metais įsteigta Jono Smilgevičiaus vardo stipendija, skirta gabiems ir darbštiems fakulteto studentams paremti. Jono Smilgevičiaus stipendijos įsteigimas buvo patvirtintas stipendijos steigėjų ir mecenatų bei Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekano sutarimu. Pagal Jono Smilgevičiaus stipendijos nuostatus, kasmet Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, keliems Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro studijų antro, trečio ar ketvirto kurso arba magistratūros studijų pirmo kurso studentams Garbės Komiteto sprendimu bus sumokama vienkartinė stipendija iš stipendijos mecenatų arba Garbės Komiteto narių. Kandidatus Jono Smilgevičiaus stipendijai gauti Garbės Komitetui pristato Ekonomikos ir vadybos fakulteto Dekanas, atsižvelgdamas į stipendijos nuostatuose suformuluotus reikalavimus.

Jonas Smilgevičius, 1918 m. Vasario 16-tos akto signataras, žymus lietuvių ekonomistas bei visuomenininkas, baigęs ekonomikos mokslus 1899 m. Berlyno universitete. Studijuodamas Vokietijoje tobulai išmoko svetimas kalbas, susipažino su Vakarų pasaulio kultūra, įsigilino į ekonomikos mokslus, kuriuos ryžosi panaudoti savame krašte. 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė nepriklausomos Lietuvos paskelbimo aktą. Veikliai dalyvavo daugelyje nepriklausomos Lietuvos ekonominių organizacijų.

Kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

  1. Turi būti bakalauro studijų antro, trečio ar ketvirto kurso arba magistratūros studijų antro kurso studentas(-ė);
  2. Turi būti priskiriamas (-a) remtinų asmenų grupei ir / arba demonstruoti labai gerus akademinius rezultatus.

Norinčius pretenduoti į J. Smilgevičiaus vardinę stipendiją prašome iki 2023 m. sausio 13 d. užpildyti konkurso anketą: https://bit.ly/smilgeviciausstipendija2023, įkeliant motyvacinį laišką, nurodant ir pagrindžiant (jei reikia papildomais dokumentais) priežastis, dėl kurių Jums galėtų būti paskirta stipendija.

Nauja partnerystė su startuoliška konsultacijų paslaugų įmone Quantera Global Baltic

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete užsimėzgė nauja partnerystė su startuoliška konsultacijų paslaugų įmone Quantera Global Baltic.

Kaip teigia bendradarbiavimą užmezgusi Magistro studijų programos „Finansai” vadovė doc. dr. R. Legenzova, įmonės direktorė M. Šapranauskienė bei kiti atstovai, ne tik dalinsis gerosiomis patirtimis lankydamiesi fakulteto paskaitose, bet ir aktyviai studentams siūlys praktikos bei darbo vietas.

Quantera Global įmonėje sandorių kainodara derinama su verslo konsultavimu, įmonių finansų valdymu ir verslo vertinimo praktikomis. Čia dirbama kaip viena komanda su „Quantera Global” Londono biuru, betarpiškai bendradarbiaujant su platesniu „Quantera Global“ tinklu, turinčiu biurus ir partnerius skirtingose pasaulio šalyse.

„Quantera Global Baltic“ specializuojasi regioninių ir globalių startuolių ir scale-up‘ų konsultavime, tarp savo klientų turi ir pirmaujančias turto valdymo įmones, ir labiau tradicinius verslus.

 

 

Fakukteto studentų komanda triumfavo hakatone “KTPC InnoHack’22”

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų komanda, vadovaujama doc. dr. Evelinos Bendoraitienės, ne tik ryžosi dalyvauti hakatone „KTPC InnoHack’22”, bet ir nuskynė jame aukštą II vietą.

Hakatono tikslas – siūlyti inovatyvius sprendimus, kurie mažintų klimato pokyčius. Hakatono metu dalyvių laukė įvairios kūrybiškumą ir proaktyvų mąstymą skatinančios užduotys, įkvepiantys pranešėjai bei mentoriai, kurie lydėjo visose užduotyse. Komandos turėjo galimybę ne tik atrasti inovatyvius sprendimus, bet ir patikrinti savo idėją su profesionalų pagalba. Studentus konsultavo patyrę mentoriai, o idėjas vertino kompetentinga investuotojų, verslo ir mokslo atstovų komisija.

Plačiau apie hakatoną informacijos galima rasti čia.

Fakulteto tyrėjai projekte vertina muzikos poveikį vartotojo elgsenai

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto tyrėjų grupė kartu su Lietuvos muzikos akademijos komanda bei muzikos įrašų transliavimo platforma verslui „Shakespeare music” atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti, kokį poveikį muzika daro vartotojo elgsenai.

Doc. dr. R. Legenzovos vadovaujama komanda: doc. dr. A. Kyguolienė, doc. dr. V. Grigaliūnaitė bei doc. dr. J. Kisieliauskas, sukonstravo įrankį leidžiantį vertinti kaip tam tikromis charakteristikomis pasižymintys muzikinys  kūrinys veikia asmens elgsena siejamą su pirkimu. Surinkti duomenys, kaip teigia J. Kisieliauskas, pasitarnaus apmokant dirbtinį intelektą, kuris parinkinėja muzikinius kūrinius fizinėse verslo veikimo vietose.

„Žinome, kad muzika veikia žmogaus savijautą, tačiau skirtinga muzika, skirtingu metu, skirtingoje vietoje gali turėtį neprognozuojamą poveikį” – teigia tyrėjas. ” J. Kisieliauskas prideda: „šis tyrimas yra mažas žingsnelis link empatiškesnio dirbtinio intelekto, kuris pagal fizinėje vietoje esantį pirkėjo profilį leis sukurti geresnę vartotojo patirtį muzikinio fono pagalba” .

Kaip teigai tyrėjai, jau visai netrukus šia tema bus paskelbta mokslinė publikacija, o jos pagrindu ir toliau tęsiami srities tyrimai.

Fakultete vyks finansų studijų krypties vertinimo ekspertų vizitas

fakultete ekspertų vizitas

Lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks Finansų krypties vertinimo ekspertų vizitas (vertinamos magistro studijų programos „Apskaita ir finansai“ ir „Finansai“).

Krypties studentus kviečiame į susitikimą su ekspertais 11:45-12:30, o visus krypties akademinės bendruomenės narius – į supažindinimą su bendraisiais pastebėjimais vizito metu 16:05-16:20.

Susitikimų vieta: K. Donelaičio g. 52-209 a.

Plačiau apie ekspertų vizito eigą – čia.

Ekspertės komentaras: „marketingo komunikacijos svarba sunkmečio metu”

AR MARKETINGO KOMUNIKACIJA ĮGAUNA YPATINGĄ SVARBĄ SUNKMEČIO METU?Komunikacija įgauna ypatingą svarbą sunkmečio metu

Pasaulio ekonomikai kuo toliau, labiau rodant recesijos ženklus, verslai susiduria su nemažai iššūkių – itin dideli energijos žaliavų kainų svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, o karantino ir karo nuotaikų išvarginti vartotojai, susidurdami su artėjančios ekonominės krizės prognozėmis, linkę riboti savo poreikius bei mažinti norą vartoti. Neapibrėžtumų gausa, nulemta 3K konteksto – karantino, karo ir artėjančios krizės – verslams kuria naujų iššūkių komunikacijos srityje – kaip kalbėti su savo VARTOTOJAIS, kaip reaguoti į aplinkos pokyčius, galų gale kokį turinį kurti ir transliuoti auditorijoms, kurios yra kritiškai svarbios verslo sėkmei?

Klausimų daug, tačiau krizinių situacijų tiek praėjusiame šimtmetyje buvo užtektinai, tiek 2008-2009 metų pasaulinės ekonominės krizės pamokos dar nepamirštos – taigi pasimokyti tikrai yra iš ko. Juo labiau ir mokslas nestovi vietoje bei pateikia savas įžvalgas, kaip įmonės ir prekių ženklai turėtų kalbėtis su savo vartotojais, kad krizinį periodą ne tik išgyventų, bet ir išlaikytų pastovų, kritiškai svarbų ištikimų klientų ratą. Taigi – KAIP REKIŲ ŽENKLAI TURĖTŲ KOMUNIKUOTI, IR AR MARKETINGO KOMUNIKACIJA ĮGAUNA YPATINGĄ SVARBĄ SUNKMEČIO METU?

Šiuo klausimu savo įžvalgomis dalinasi VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Kristina Zikienė. Pasak ekspertės:

  1. Komunikacija turi atspindėti prekių ženklų rūpestį. Kaip pažymi marketingo specialistai, empatija sunkmečio metu įgauna ypatingą svarbą, tačiau tai neturi būti tik deklaratyvu – puiku, kai prekių ženklai išnaudoja galimybę padaryti ką nors prasmingo, tuo pačiu pagerindami žmonių gyvenimą. Tik kuomet jau geri darbai atlikti – komunikacija su auditorijom galima ir būtina, parodant, kad rūpestis ir bendra gerovė – vartotojus bei prekės ženklą vienijantis ir jungiantis jausmas, įgaunantis konkretų veiksmą.
  2. Komunikacijos turinys turi atspindėti viltį ir optimizmą. Nors būsimos recesijos prognozės bei karo nuotaikos formuoja neigiamus lūkesčius, tačiau ilgainiui vartotojams įsijungia taip vadinamasis „apsauginis mechanizmas“ – sąmoningai imama vengti neigiamų prognozių, atsiranda blogų žinių „nuovargis“ bei noras pabėgti nuo kasdienybės, ignoruojant dažnai pesimistines ekonomikos įžvalgas bei faktus. Reaguojant į tokias tikėtinas vartotojų elgsenos apraiškas, prekių ženklams atsiveria galimybės įnešti šiek tiek papildomos vilties ir optimizmo. Prekės ženklai, šalia rūpesčio, turėtų nepamišti vystyti ir kito komunikacijos naratyvo – gyventi vistiek yra smagu! Viskas praeis! Viską įveiksim. Galų gale humoras, jei tai tinka prekės ženklui, gali būti puiki išeitis, praskaidrinanti krizines nuotaikas, – tai pažymi ne vienas tyrėjas.
  3. Komunikacija jokiu būdu neturi būti mažinama ar ribojama. Verslams krizinių situacijų fone neretai kyla pagunda stipriai susimažinti marketingo komunikacijų biudžetus, tačiau ekonominių krizių patirtys rodo, kad komunikacija  turi būti vertinama  kaip investicijos, o ne kaip išlaidos. Ne vienas tyrimas atskleidžia, kad prekių ženklai, investavę į reklamą bei vykdę komunikaciją su savo auditorijom ekonominių krizių metu, daug sėkmingiau jas išgyvendavo ir būdavo geresnėse pozicijose krizėms pasibaigus. Ekonominių recesijų metu įmonėms ypatingai svarbu išsaugoti savo ištikimiausius – lojalius klientus, o ši vartotojų grupė yra ypač „imli“ komunikacijai. Taigi tai dar kartą parodo ryšio ir santykio išsaugojimo būtinumą –  reguliarus bendravimas stiprina ryšį su klientais, kai jie susiduria su nuoširdžiu susidomėjimu ir rūpesčiu.

Kaip teigia docentė K. Zikienė: „sėkminga marketingo komunikacija yra procesas, kuriam reikia nuoseklumo. Juk ne be reikalo sakoma – kai laikai geri, reikia reklamuotis, bet kai laikai blogi, reklamuotis yra privalu”.

Fakulteto tyrėjai lankėsi Miuncheno technikos universitete

Vizitas i Miuncheno technikos universitete

Spalio 8-15 dienomis įgyvendindami #TwinPeaks projekto veiklas VDU EVF tyrėjai, doc.dr. Aušra Pažėraitė, dr. Dainius Genys ir dr. Rūta Repovienė, kartu su kolegomis iš Lietuvos energetikos instituto bei Čalmerso technologijos universiteto lankėsi Miuncheno technikos universitete.

Vizito metu buvo aptarta projekto vykdymo eiga, galimybės tolesniam bendradarbiavimui: perspektyvos teikti bendras „Europos Horizontas” paraiškas, publikacijas.

Stažuotės metu taip pat buvo aplankytos įvairios laboratorijos, super kompiuteris, TUM entreprenerystės centras, Max Planck institutas, aptarti artimiausi tikėtini technologiniai proveržiai ir diskutuota, kaip priartinti technologijas prie kasdienės veiklos, kaip atskleisti technologijų vertę ir naudą.

Norinčius daugiau sužinoti apie projektą, jo veiklas, kviečiame užsukti į https://www.twinpeaks-h2020.eu/en/home/ ir sekti FB TwinPeaksH2020.

Kas išties slepiasi vartotojo galvoje – leis atskleisti atnaujinta neuromarketingo laboratorija

 

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto neuromarketingo laboratorija

Neuromarketingo laboratorijos tyrėja dr. V. Grigaliūnaitė demonstruoja įrenginių galimybes

Vytauto Didžiojo universitete Ekonomikos ir vadybos fakultete įkurtą neuromarketingo laboratoriją pasiekė nauja įranga, leisianti sužinoti ne tik tai, ką žmogus sako, bet ir ką daro ar net jaučia.

Neuromarketingo tyrimai fakultete atliekami nuo 2014 m. Laboratorijoje naudojama naujausia neuromarketingo tyrimams skirta fizinė ir programinė įranga:

  • elektroencefalografas (EEG), leidžiantis įvertinti kognityvinius procesus, vykstančius kaip atsakas į marketingo stimulą;
  • žvilgsnio sekimo akiniai bei stacionari žvilgsnio sekimo įranga (angl. eye-tracking), leidžiantys analizuoti vartotojų vizualinio dėmesio trajektoriją ir intensyvumą tiek į marketingo stimulus, pateikiamus kompiuterio ekrane, tiek į aplinkoje pateikiamus marketingo stimulus (lauko reklamas, prekių išdėstymą parduotuvių lentynose ir pan.);
  • emocijų fiksavimo sistema (angl. face reader), leidžianti analizuoti emocijų kaitą kaip atsaką į pateikiamą marketingo stimulą;
  • odos elektrinio laidumo matavimo įranga (angl. GSR), leidžianti įvertinti emocinio susijaudinimo kaip atsako į marketingo stimulą lygį.

Taip pat laboratorijoje atliekamas neišreikštų asociacijų testas (angl. Implicit Asociation Test), kurio pagalba įvertinamas neišreikštų asociacijų tarp pateikiamų sąvokų stiprumas, taip leidžiantis nustatyti asmens požiūrį į analizuojamą objektą. Atsižvelgiant į tai, kad žmogus ne visąlaik gali (be to, ne visąlaik nori) paaiškinti savo elgseną, šios technologijos padeda išsamiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti vartotojų kognityvinius procesus, požiūrį, vizualinio dėmesio eigą, laiką, susijaudinimo lygį, emocijas. Be abejonės, pasak laboratorijos tyrėjos dr. V. Grigaliūnaitės, siekiant visapusiškai įvertinti vartotojų elgseną kaip atsaką į marketingo stimulą, derinami keli neuromarketingo tyrimų metodai (pvz., žvilgsnio sekimas ir emocijų matavimo sistema padeda nustatyti kuris konkretus elementas vaizdiniame marketingo stimule sukelia tam tikrą emociją) su įprastais marketingo tyrimų metodais (kiekybiniais ir kokybiniais). Šie tarpdisciplininiai tyrimai, kai integruojami tinkami neuromarketingo ir įprastų marketingo tyrimų metodai, leidžia atlikti aukštos mokslinės ir praktinės vertės tyrimus dabar ir Lietuvoje.