Įvyko pirmasis moksleivių e-Sporto krepšinio turnyras Kaune

Mokinių mokomoji bendrovė „Lithuania’s esports“, mentoriaujama Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto eSporto bendruomenės, užsibrėžė drąsų tikslą, kuris, pasak idėjos iniciatoriaus Edvino yra – „populiarinti eSporto idėją tarp moksleivių“.

Elektroninis sportas vyresnės kartos atstovams vis dar skamba egzotiškai, tačiau 2017 m. į auditoriją sutraukęs 385 milijonus žmonių visame pasaulyje, net ir didžiausius skeptikus skatina domėtis nauja kompiuterinių žaidimų sporto šaka.

Sekdama naujas tendencijas, „Lithuania’s esports“ iniciatyvos komanda Lapkričio 22 d. organizavo pirmą Kauno moksleivių krepšinio e-sporto turnyrą, kuris vyko pirmoje universitetinėje eSporto erdvėje Magnus eSports, kurią dėl glaudžių sąsajų su sporto vadybos kompetencijomis Vytauto Didžiojo universitetas įkūrė Ekonomikos ir vadybos fakultete.

Pirmame turnyre triumfavo Arnas Šiupenius, antroji vieta atiteko Laurynui Liaukoniui, trečiąja pasidabino Rokas Norvaišas. Gruodžio 6 d. „Lithuania’s esports“ organizuoja antrąjį turnyrą, kuriame pultelius ir vėl surems Kauno mokyklų elektroninio sporto entuziastai.

Skelbiamas konkursas J. Smilgevičiaus stipendijai gauti

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete 2002 metais įsteigta Jono Smilgevičiaus vardo stipendija, skirta gabiems ir darbštiems fakulteto studentams paremti. Jono Smilgevičiaus stipendijos įsteigimas buvo patvirtintas stipendijos steigėjų ir mecenatų bei Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekano sutarimu. Pagal Jono Smilgevičiaus stipendijos nuostatus, kasmet Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, keliems Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro studijų antro, trečio ar ketvirto kurso arba magistratūros studijų pirmo kurso studentams Garbės Komiteto sprendimu bus sumokama vienkartinė stipendija iš stipendijos mecenatų arba Garbės Komiteto narių. Kandidatus Jono Smilgevičiaus stipendijai gauti Garbės Komitetui pristato Ekonomikos ir vadybos fakulteto Dekanas, atsižvelgdamas į stipendijos nuostatuose suformuluotus reikalavimus.

Jonas Smilgevičius, 1918 m. Vasario 16-tos akto signataras, žymus lietuvių ekonomistas bei visuomenininkas, baigęs ekonomikos mokslus 1899 m. Berlyno universitete. Studijuodamas Vokietijoje tobulai išmoko svetimas kalbas, susipažino su Vakarų pasaulio kultūra, įsigilino į ekonomikos mokslus, kuriuos ryžosi panaudoti savame krašte. 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė nepriklausomos Lietuvos paskelbimo aktą. Veikliai dalyvavo daugelyje nepriklausomos Lietuvos ekonominių organizacijų.

Kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. Turi būti bakalauro studijų antro, trečio ar ketvirto kurso arba magistratūros studijų pirmo kurso studentas(-ė);

2. Turi būti priskiriamas (-a) remtinų asmenų grupei ir / arba demonstruoti labai gerus akademinius rezultatus.

Norinčius gauti J. Smilgevičiaus vardinę stipendiją prašome iki 2019 m. gruodžio 23 d. į Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanatą pristatyti prašymą stipendijai gauti, nurodant ir pagrindžiant (jei reikia dokumentais) priežastis, dėl kurių Jums galėtų būti paskirta stipendija.

Atlikta analizė rodo – Lietuvos transporto sektorius auga

Netylant kalboms apie transporto sektorių ir jo svarbą Lietuvai, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Viktorija Tauraitė atlikusi ekonominę analizę teigia, kad:

„Transporto ir saugojimo sektorius svarba Lietuvos kontekste yra akivaizdi. Tai galima pagrįsti trumpa ekonomine apžvalga. Surenkamų mokesčių kontekste transporto ir saugojimo sektorius taip pat yra reikšmingas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad 2014–2018 m. bendrai surenkamų mokesčių kiekis transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje pasižymėjo didėjimo tendencija. Šiuo laikotarpiu vidutinis metinis augimo tempas buvo lygus 41,33 proc. Svarbus transporto ir saugojimo sektoriaus vaidmuo yra pastebimas ir 2018 m. Pagal bendrai surinktų mokesčių kiekį, transporto ir saugojimo sektoriaus sumokėti mokesčiai buvo ketvirtoje vietoje, ranguojant sektorius nuo didžiausiai iki mažiausiai mokesčių sumokėjusių ekonominės veiklos juridinių asmenų (pirmoje vietoje – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas: 40,85 proc.; antroje vietoje – apdirbamoji gamyba: 12,51 proc.; trečioje vietoje – nekilnojamojo turto operacijos: 6,82 proc.; ketvirtoje vietoje – transportas ir saugojimas: 6,11 proc.;procentai pateikiami nuo VMI bendrai surinktų mokesčių sumos 2018 m.). Tiksliau sakant, 2018 m. transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje buvo sumokėta 495 037 tūkst. eurų mokesčių, t. y. 6,11 proc. nuo bendrai surenkamų mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitą.

Detalizuojant juridinių asmenų sumokamus mokesčius transporto ir saugojimo srityje, išsiaiškinta, kad 2018 m. transporto ir saugojimo sektoriaus juridiniai asmenys sumokėjo 45,76 proc.akcizo mokesčių pavidalu, 29,42 proc. – gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, 13,64 proc.– pelno mokesčio pavidalu (procentai apskaičiuoti nuo bendro sumokamų mokesčių kiekio transporto ir saugojimo sektoriuje 2018 m.

Verta atkreipti dėmesį ir į sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę transporto ir sektoriuje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad transporto sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė (toliau – BPV) svyruoja nuo 12,9 proc. (2015 m.) iki 13,3 proc. (2017 m.). Dinaminiu požiūriu galima teigti, kad transporto sektoriaus indėlis į BPV didėja. Apskaičiuota, kad vidutinis transporto sektoriaus (tiesioginis) indėlis į BPV 2014-2017 m. buvo lygus 13,1 proc.

Pagrindinį dėmesį skiriant krovinių vežimui, taip pat pastebima, kad transporto sektorius yra svarbus. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išsiaiškinta, kad visų rūšių transportu vežta 7,2 proc. daugiau krovinių, lyginant 2019 m. I ketvirtį nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Vadinasi, transporto sektoriaus vaidmuo 2019 m. tampa vis svarbesnis. Akcentuotina, kad šiuo laikotarpiu išaugo krovinių vežimas jūrų transportu – 10,2 proc., kelių transportu – 9,9, geležinkelių transportu – 2,7 proc. Tarptautinės prekybos kontekste krovinių vežimas kelių transportu sudarė net 54 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo. Detalizuojant tarptautinę prekybą kelių transportu, verta išskirti Latviją (24,2 proc.), Vokietiją (10,8 proc.) ir Lenkiją (9,4 proc.), kuriose atitinkamai įvežama ir išvežama santykinai daugiausiai krovinių pagal šalis 2019 m. pirmą ketvirtį (eliminavus kitų šalių kategoriją, kurią išskiria Lietuvos statistikos departamentas).

Taigi, atlikus transporto sektoriaus trumpą ekonominę apžvalgą, galima teigti, kad šis sektorius yra svarbus ir reikšmingas Lietuvoje. Dėl šios priežasties tikslinga yra įvertinti ir „Mobilumo paketą“, kurį ketinama priimti Europiniame lygmenyje. Kelių transporto atžvilgiu akcentuotini šie aspektai:

reikalavimas grąžinti transporto priemones kas keturias savaites – akivaizdu, kad šis reikalavimas nėra racionalus ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais. Ekonominiu požiūriu manytina, kad transporto priemonių grąžinimas (tikėtina, kad jos dažnai būtų ne pilnai pakrautos) nesukurtų papildomos pridėtinės vertės. Aplinkosauginiu požiūriu, nustatyta, kad egzistuoja neigiamas ryšys tarp į aplinką išmetamų teršalų ir sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BVP). Vadinasi, šio reikalavimo įsigaliojimas galėtų neigiamai paveikti ekonomiką.
kabotažo apribojimai – padidintų administracinę naštą, kadangi kompanijos, vykdydamos savo veiklą, turėtų atsižvelgti į daugiau nei 20 skirtingų nacionalinių teisinių reikalavimų ir daugiau nei 50 skirtingų minimalaus mėnesio darbo užmokesčio sistemų.
reguliaraus poilsio draudimas transporto priemonių kabinose – šiuo atveju trūksta išvystytos infrastruktūros, kad šis reikalavimas būtų efektyviai įgyvendinamas. Be viso to pastebimas ir ekonominių vertinimų trūkumas šioje tematikoje.
trečiosios šalies problema – „Mobilumo paketo“ reikalavimai būtų privalomi Europos Sąjungos šalims. Suprantama, kad tarptautinė prekyba kelių transporto priemonėmis yra vykdoma ir kitų, ne Europos Sąjungos šalims, priklausančių šalių. Tokiu atveju kelių transporto rinkai būtų sukuriami dirbtiniai barjerai, o rinkoje būtų pastebimi diskriminaciniai aspektai Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių šalių atžvilgiu.

Be šių ir kitų „Mobilumo paketo“ aspektų, galima įžvelgti grėsmes ir nacionaliniame kontekste. Viena iš jų yra tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas nuo 1,3 iki 1,65.

Taigi akivaizdu, kad transporto sektorius yra svarbus tiek bendrosios pridėtinės vertės, tiek surenkamų mokesčių kontekste. Dėl šios priežasties neracionalūs ir ekonomiškai neįvertinti valdžios sprendimai tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.”

EVF – tarptautinis „Eduniversal“ įvertinimas

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas (VDU EVF) jau penktus metus iš eilės patenka į geriausių 700 pasaulio verslo mokyklų lygą „Eduniversal“.

VDU EVF jau penktą kartą iš eilės įvertintas itin aukštu 3-jų Palmių šakelių „Eduniversal“ apdovanojimų reitingu (angl. Excellent Business School with reinforcing international influence). Trys reitingo Palmės lapeliai skiriami puikioms verslo mokymo įstaigoms, kurių veikla tarptautinėje verslo aplinkoje turi didelę įtaką.

2019 m. spalio 26 – 29 dienomis „Eduniversal“ kongreso metu Bankoke, Tailande buvo paskelbti naujieji reitingai ir apdovanoti geriausiai įvertintų mokymo įstaigų atstovai. Kaip ir kasmet, šie reitingai nustatomi apklausus 1000 švietimo institucijų (fakultetų, institutų, t. t.) dekanų bei vadovų bei įvertinus verslo mokyklas pagal tarptautiškumo kriterijus – tarptautinį žinomumą, akreditacijas, narystę tarptautinėse asociacijose ir organizacijose, tarptautinę ir vietinę partnerystę, vietą tarptautiniuose reitinguose ir t. t.

„Eduniversal“ verslo universitetų reitingo pagrindinis tikslas – objektyviai palyginti įvairių šalių mokymo įstaigas, organizuojančias vadybos ir verslo administravimo studijas. Reitingas padeda studentams ir akademiniams darbuotojams, kurie renkasi užsienio šalių universitetus studijoms, stažuotėms ar bendradarbiavimui. „Eduniversal“ reitinge viso dalyvauja 1000 verslo universitetų ir mokyklų iš 154 pasaulio šalių.

„Eduniversal“ verslo mokyklų konvencija 2018:

Next class of Sports Business MBA tips off in Barcelona

Published: https://www.euroleague.net/ebinstitute/news/i/a3f7vkxpjwiqc7kx/next-class-of-sports-business-mba-tips-off-in-barcelona

The 2019-21 class of the Sports Business MBA by EB Institute, delivered in collaboration with Vytautas Magnus University, began their studies last week with the first in-person session at Euroleague Basketball headquarters in Barcelona, Spain. Twenty-two students from 12 different countries started their 16-month journey by participating in the tip-off meeting.

Rita Bendaraviciene, Dean of the Faculty of Economics and Management at Vytautas Magnus University, welcomed the students in the opening session. The students were then introduced to the program structure, grading system and timetable and were trained on the e-learning platform. They were also introduced to the six online modules by the respective module leaders and received a detailed explanation about the requirements for their term paper.

Aside from the academic introduction, students had the opportunity to ask questions in a roundtable discussion with Jordi Bertomeu, Euroleague Basketball President and CEO, and to participate in team-building activities and solve several case studies in groups, which were given by the 12 Euroleague Basketball executives who delivered the presentations. Among them were Roser Queralto, Chief Business Officer, who spoke about event strategy; Eduard J. Scott, Chief Operations Officer, who gave a presentation about basketball operations; Jose Luis Rosa-Medina, Senior Director, Corporate Partnerships & Licensing, who talked about stakeholders in sports; Luca Scafati, Director of Business Operations, who introduced BOCS to the students; and Abi Martin, Director of Corporate Social Responsibility and Development Projects, who addressed the importance and growth of the One Team Project to the Euroleague Basketball community.

„Having worked with the Euroleague Basketball organization before as a participant in the league, the Sports Business MBA studies allow an inside look at the other side of the fence,” said Rokas Mickevicius, Director of Marketing & Communication for AS Monaco Basket. „In other words, it introduces and gives knowledge not only about the principles and standards this organization implements in its work, but also it gives a wider understanding of what a modern sports organization is and how it should be operated in order to reach success on and off the field.”

Maria Kourtali, sponsorship manager of Onside added, „It was a unique experience that offered us a generic scope of the modules and allowed us to have a deeper insight into Euroleague Basketball.”

„I was pleasantly surprised by the entire organization from EuroLeague Basketball and the University,” said Lutz Heck, Business Account manager at FC Bayern Basketball. „I just felt welcome and it was super easy to get in touch with the other students and professors because all of them were friendly and open. It was clear that all of us want to make progress with this MBA. The first session showed me that my decision to do the MBA was absolutely right.”

„I think I will not be very original saying that it was a great experience for me and all of us,” Gediminas Navickas, Team Manager of Zalgiris Kaunas, added. „It was amazing to hear the stories about how the league was created and developed during these years, becoming an example for basketball clubs and organizations. I was impressed by how open the representatives were during the session. I am looking forward to starting the studies. I can’t wait for the students to come to Kaunas for the second session and to visit Zalgirio Arena. They will see how many things Euroleague Basketball taught us.”

Students will now interact with the professors of Vytautas Magnus University, guest lecturers and industry experts over the next 15 weeks to complete three online modules and prepare a scientific-research-applied project. They will then travel to the city of Kaunas, Lithuania, for the second in-person session, where they will defend their project in front of the Term Paper Defense Committee and spend two full days visiting Zalgiris Kaunas and Zalgirio Arena, learning from the club and arena management.

Ar alaus suvartojimas Lietuvoje mažėja?

Būtent tokią tendenciją įžvelgė #VDUevf doktorantė Viktorija Tauraitė, kuri atlikusi alaus pramonės Lietuvoje tyrimą konstatuoja: „nuo 2014 m. alaus pardavimai Lietuvoje pasižymi mažėjimo tendencija.”

Daugiau įdomių įžvalgų pateikiama tolimesniame tekste.

Ekspertė pastebi, kad nuo 2014 m. alaus pardavimai Lietuvoje pasižymi mažėjimo tendencija. Remiantis Passportduomenų baze, 2018-2019 m. prognozuojama, kad alaus pardavimai taip pat turėtų atitinkamai mažėti. Akivaizdu, kad akcizo padidinimas turi įtakos alaus pardavimams. Alaus daryklų skaičius Lietuvoje taip pat yra linkęs mažėti. Pavyzdžiui, remiantis Euromonitor International naujausiais statistiniais duomenimis, 2015 m. aktyvių daryklų skaičius (neįtraukiant mažų alaus daryklų) buvo lygus 75, o 2016 m. – 72. Kita vertus, pasauliniame kontekste alaus pardavimai 2017 m. sudarė tik 0,12 proc., o vakarų Europos kontekste – 0,85 proc. Vadinasi, Lietuvos aludariai pasauliniame kontekste neužima reikšmingos rinkos dalies, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos mastu jie yra svarbūs ir reikšmingi.

Taip pat teigiama, kad alaus kaina Lietuvoje 2017 m. vidutiniškai padidėjo 28 proc. Remiantis Euromonitor International naujausiais statistiniais duomenimis, alaus kainos priklausomai nuo kategorijos 2017 m. pateko į minimus kainų intervalus (už litrą alaus): ekonominė klasė – 1,40 eurų ir mažiau; vidurinė klasė – 1,90-2,20 eurų; aukščiausia klasė – 2,20 eurų ir daugiau.

Remiantis Passportduomenų baze, nustatyta, kad 2017 m. pagrindiniai rinkos žaidėjai alaus pramonėje, kurie bendrai užėmė 71,4 proc. rinkos, buvo: UAB „Švyturys Utenos Alus“ (30,5 proc.); AB „Volfas Engelman“ (15,5 proc.); UAB „Kalnapilio-Tauro Grupė“ (15,4 proc.); UAB „Lidl Lietuva“ (10,0 proc.).

Taigi nors Lietuvos alaus industrija pardavimų kontekste pasauliniu mastu nėra reikšminga, tačiau akivaizdu, kad nacionaliniu mastu pagrindinį vaidmenį vaidina keturi rinkos dalyviai.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė pasisako už saikingą alkoholio vartojimą ir primena, kad alkoholis kenkia žmogaus sveikatai. Tai patvirtina ir statistinė analizė. Remiantis Passportduomenų baze, nustatyta, kad tarp alkoholio vartojimo ir tremoro (sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nevalingais tam tikrų kūno dalių drebėjimais) egzistuoja ryšys: kuo daugiau asmuo vartoja alkoholio, tuo dažniau jam gali pasireikšti tremoras. Taip pat išsiaiškinta, kad, pavyzdžiui, kuo daugiau vartojama alkoholinių gėrimų (konkrečiai – alaus), tuo didesnė tikimybė, kad alkoholį vartojančiam asmeniui pasireikš virškinimo sutrikimai bei kiti negalavimai.

#VDUevf atnaujino savo vizualinį identitetą

Naujuosius mokslo metus Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas pasitinka atsinaujinęs. Šįryt visuomenei buvo pristatytas naujasis jo vizualinis identitetas, kuriuo akcentuojamos ilgus metus fakultetą lydinčios vertybės ir išskirtinė jo vidinė kultūra.

Anot Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės Doc. Dr. Ritos Bendaravičienės, šis, naujasis vizualinis identitetas – tai žingsnis į naują VDU EVF istorijos tarpsnį. „Mes, žmonės, tikime tuo, ką darome. Visgi, dar labiau tikime tuo, ką matome. Turime būti aiškūs, suprantami, atpažįstami, įskaitomi. Dabartiniame informacijos sraute turime ne tik kalbėti. Turime būti išgirsti ir efektyviai perduoti savo žinią ir jausmą“, – tikina pašnekovė ir priduria, jog būtent šie aspektai paskatino ieškoti naujų vizualinio identiteto sprendimų.

Doc. Dr. Ritos Bendaravičienės teigimu, šiandien pristatomas naujasis VDU EVF įvaizdis turėtų padėti atskleisti ir visuomenei parodyti ne tik fakultete gimstančias pačias neįtikėtiniausias idėjas, tokias kaip vienintelė magistrantūros studijų programa Europoje, sukurta bendradarbiaujant su Eurolyga, neseniai duris atvėręs e-sporto kambarys, bendradarbystės erdvės ar probleminis mokymasis, bet ir bendruomenę vienijantį unikalų bendrumo, pasitikėjimo, bendradarbiavimo, pagarbos ir meilės savajai Alma Mater jausmą.

„Nors ir būdamas universiteto dalimi, Ekonomikos ir vadybos fakultetas pasižymi savita kultūra, kuri įsimena ne vienam. Pastarojoje ryškėja bendruomenė, jos betarpiškas artumas ir kultūrai sklisti padedanti aplinka, pasižyminti kūrybiškumu, laisve, veržlumu bei siekiu ne tik žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis, bet ir jas pralenkti“, – pasakoja VDU EVF prodekanas Justinas Kisieliauskas ir pažymi, jog būtent šių vertybių įprasminimo buvo ieškota kuriant naująjį fakulteto įvaizdį.

Jo teigimu, atsinaujinimo siekį paskatino ir individualumo stoka. „Iki šiol, kurdami savo įvaizdį viešojoje erdvėje, turėjome tik kryptį, nulemtą universiteto lygmeniu sukurto identiteto pagrindu. Įvykus dialogui tarp įvairių suinteresuotų pusių – studentų, verslo atstovų, fakultete dirbančių profesionalų, nuspręsta imtis esminių pokyčių ir suformuoti vientisą, profesionalų bei fakulteto vertybes atitinkantį identitetą, kuris bus atskleistas ne tik internetiniame puslapyje ar socialinių tinklų komunikacijoje, bet ir vidinėje, realioje komunikacijoje bei netrukus pasirodysiančioje aksesuarų linijoje“, – tikina pašnekovas.

Naująjį vizualinį identitetą kūrusi grafikos dizainerė Viltė Žumbakytė pažymi, jog norint išlaikyti bei sustiprinti VDU EVF ženklo įvaizdį, teko ieškoti grafinių sprendimų, galinčių suteikti daugiau laisvės bei šiuolaikiškumo, kurių ir buvo pasigendama anksčiau. „Iki šiol VDU EVF vizualiniai sprendimai buvo formuojamai pagal VDU stiliaus knygą, kuri, nors ir puikiai įtvirtina paties universiteto identitetą, sustiprina jo atpažįstamumą, fakultetams pašykšti laisvės, kuri Ekonomikos ir vadybos fakulteto atveju yra bene esminė“, – pasakoja pašnekovė.

Identiteto idėjai išreikšti buvo pasirinktas kaligrafinis EVF raidžių simbolis, peržengiantis oficialumo rėmus ir, anot V. Žumbakytės, idealiai tinkantis neformaliai, betarpiškai komunikacijai su tikslinėmis fakulteto auditorijomis. „Ieškodama grafinių sprendimų nutariau panaudoti papildomus šriftus bei spalvas, kurios leido pagyvinti pagrindinę, blyškiai žalią spalvą, priskirtą fakultetui. Be abejo, itin svarbus tapo kompozicinis aspektas – geometrizuotos formos bei spalvų persidengimai suteikė papildomo žaismo ir kūrybinės laisvės“, – teigia specialistė.

„Naująjį VDU EVF įvaizdį dabar jau pavadinčiau patraukliu ir įsimenančiu. Patraukliu, nes dominuoja tvarka, o įsimenančiu, nes EVF dabar jau kitoks, turintis unikalų kodą“, – tikina V. Žumbakytė.

VDUevf tyrėjų įžvalgos – pasaulinėje ISPIM konferencijoje

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Giedrius Jucevičius dalyvavo didžiausioje pasaulyje inovacijų valdymo profesionalų kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ISPIM (International Society for Professional Innovation Management), kuri šiemet vyko Florencijoje (Italija).

ISPIM mokslinė konferencija yra didžiausias ir labiausiai tarptautinėje inovacijų srities mokslininkų bendruomenėje vertinamas metų renginys, turintis giliausias mokslo srities tradicijas. 2019 metais vykusioji konferencija jau 30-oji, jubiliejinė ISPIM konferencija, buvo skirta pažymėti inovacijų Europoje 500-metį, todėl jai parinkta itin simbolinė vieta – Florencija (Italija). Konferencija kasmet pritraukia daugiau nei 500 dalyvių iš viso pasaulio šalių ir yra unikali dalijimosi inovacijų srities žiniomis platforma. Prof. G. Jucevičius jau daugiau nei dešimtmetį reguliariai dalyvauja ISPIM konferencijos renginiuose, pristato tyrimų rezultatus, moderuoja mokslinių diskusijų sesijoms, daugiausiai siejamoms su kūrybiškumu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu inovacijų ekosistemose.

Akimirka iš ISPIM konferencijos

Dalyvavimas ISPIM’2019 konferencijoje yra unikali galimybė vienoje vietoje sutikti inovacijų srities mokslininkus ir praktikus, atnaujinti tyrimo metodologijos žinias, sužinoti naujausius „gerųjų praktikų” pavyzdžius, juos susieti su besiformuojančiomis teorinėmis prieigomis.

2019 m. ISPIM konferencijoje prof. Giedrius Jucevičius parengė straipsnį ir skaitė pranešimą pavadinimu „Tarpdisciplininis žinių perkėlimas istorinėse inovacijų sistemose: lyginamasis požiūris” („Cross-disciplinary Knowledge Transfer in Historical Innovation Ecosystems: Comparative Perspective”). Pranešimo metu buvo nagrinėjamos skirtingos socialinės ir vadybinės sąlygos, lėmusios tarpdisciplininių sinergijų radimąsi tokiose skirtingose pasaulio inovacijų ekosistemose kaip Renesanso laikų Florencija, H. Fordo laikų Detroitas ar XXa. pokario Tokijas. Praktinės atvejų studijos buvo susietos su žinių perkėlimo ir inovacijų ekosistemų teorijomis bei atlikti apibendrinimai, išskiriant šių procesų universalumo ir specifiškumo aspektus.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K 712-13-0447) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Mickey Granot „Immunize the Future of Your Company”

Birželio 12 d. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete lankėsi pasaulinio lygio apribojimų teorijos (angl. Theory of Constraints) ekspertas. Jis vedė paskaitą-diskusiją, kurios tema buvo „Immunize the Future of your Company”. Renginyje dalyvavo virš 30 atstovų iš verslo ir švietimo organizacijų.

Pirmoji aukštojoje mokykloje įkurta eSporto erdvė MAGNUS

2019 Gegužės 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse aukštojoje mokykloje įkurta eSporto erdvė MAGNUS. Minint fakulteto 30-metį, jos atidarymo dieną įvyko viešas NBA 2K krepšinio turnyras su 90-ųjų metų komandomis, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas greta erdvės esančioje eSporto arenoje.

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto iniciatyvą pasveikino ir Kauno vicemeras Andrius Palionis bei Lietuvos elektroninio sporto asociacijos vadovas Edvinas Eimontas. Pastarieji džiaugėsi fakulteto iniciatyvumu ir žadėjo visokeriopą paramą. Atidaromąjį turnyrą pradėjo VDU Studentų atstovybės prezidento Pauliaus Vaitiekaus ir moksleivių sąjungos atstovo Vytauto Čepo dvikova.

Pasak renginio organizatorių, MAGNUS erdvė – tai pirmas žingsnis, padėsiantis įsilieti į klubinio eSporto bendruomenę. Žaidėjai čia turės galimybę susipažinti su profesionalia virtualaus pasaulio industrija, išbandyti savo jėgas turnyruose ir atrasti terpę ilgą laiką stigmatizuotą pomėgį – kompiuterinius žaidimus – derinti su mokslu ar darbu.

„MAGNUS eSporto erdvė yra pritaikyta profesionalioms reikmėms. Joje žaidėjų laukia ne tik konsolės, bet ir 5 eSportininkams pritaikytos vietos, poilsio zona bei tiesioginėms transliacijoms vykdyti skirta įranga. Ne mažiau dėmesio skiriame ir varžybas tik iš šalies stebėti mėgstantiems – greta MAGNUS eSporto erdvės įkurta ir eSporto arena, kuri varžybas tiesiogiai stebėti leis didesniam gerbėjų skaičiui“, – pasakoja VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas Justinas Kisieliauskas.

„MAGNUS eSporto erdvė VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete atsirado neatsitiktinai – tai unikalaus projekto, „Euroleague Basketball Institute“ ir VDU vykdomos bendros tarptautinės magistrantūros studijų programos Sporto verslo vadyba (angl. Sports Business MBA by EB Institute), Lietuvos sporto federacijų sąjungos pripažintos 2018 Metų sporto iniciatyva, tęstinumas, pagrįstas atvirumu galimybėms, nuolatine naujų idėjų paieška ir drąsa jas įgyvendinti“, –tvirtina VDU EVF dekanė Rita Bendaravičienė. „Žinodamikaip specifinės teorinės verslo žinios pritaikomos sporto industrijoje, suteikdami išskirtinę galimybę susitikti ir susipažinti su sporto pasaulio asmenybėmis, perteikdami sporto valdymo subtilybes, dalindamiesi neišsemiama sporto verslo kūrimo ir plėtojimo patirtimi vykdant Sporto verslo vadybos magistrantūros programą kartu su Euroleague Basketball, suvokiame, kad eSportas – tai naujos kartos sporto šaka, pasižyminti didžiuliu dabarties ir ateities gerbėjų augimo potencialu, tad itin aktuali akademinei bendruomenei“.

„MAGNUS erdvėje kuriama mokslo ir eSporto sintezė yra unikali ir leidžia eSporto plėtros fenomeną ne tik stebėti, bet ir integruoti jį į tyrimus ar ekonomikos, vadybos, marketingo bei finansų studijas. Tikime, kad eSporto kompleksiškumas puikiai dera ir su VDU artes liberales dvasia“, – teigia Justinas Kisieliauskas.

Prie VDU EVF MAGNUS eSporto erdvės idėjos palaikymo komandos prisijugė Lietuvos krepšinio federacija ir populiariosios kultūros festivalis Comicon Baltics. Iniciatyvos rėmėju tapo energetinių gėrimų gigantas Red Bull.