KM „Žalgiris” jėgas išbandė eSporto turnyre

Džiaugiamės į eSportą įtraukdami ir jaunąją kartą. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete įvyko Krepšinio mokyklos „Žalgiris” atrankos į NBA 2K komandą turnyras.

Ši komanda atstovaus krepšinio mokyklą Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) Žvaigždžių dienoje Kovo 1-ą dieną Kėdainiuose!

Nugalėtojus pasveikino MKL direktorius Irmantas Birbalas, o jais po atkaklios kovos tapo: Mantas Juzėnas, Patrikas Laužackas, Titas Troška, Domas Čepaitis.

Tęsti ar nutraukti vartojimą – apsprendžia mūsų smegenys

Apie vartojimo ypatumus šįkart mintimis dalinasi VDU ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė Viktorija Tauraitė. Ji teigia, kad: ” XXI amžiuje mes dažnai tampame pirkimo robotais: perkame iš inercijos, nesusimąstome apie tikrąją prekių, paslaugų įsigijimo prasmę bei vertę. Viena vertus, tai galima paaiškinti greitu gyvenimo tempu: nuolat skubame, siekdami įgyvendinti savo tikslus (mokslai, darbas, šeima, socialiniai santykiai ir pan.). Kita vertus, mūsų smegenys reaguoja į daugybę įvairių dirgiklių. Vieni iš jų gali būti sąmoningai naudojami prekybinėje erdvėje. Pavyzdžiui, nuostolių baimės efekto atvejis yra gana dažnai naudojamas prekių ar paslaugų sferoje, siekiant pratęsti ar padidinti vartojimo apimtį. Nuostolių baimės efektas yra kompleksinis reiškinys, kuriame persipina neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos mokslų principiniai aspektai. Kita vertus, neuromokslų dedamoji yra pagrindinis elementas pagrindžiantis nuostolių baimės efekto pasireiškimą.

Tikėtina, jog esate susidūrę su tokio pobūdžio situacija: įsigijote atitinkamą prekę ir jai buvo suteikta išbandymo garantija, tarkime 30 dienų. Išbandymo garantijos esmė – vartotojui suteikiama galimybė įsigyti produktą ir panaudojus atitinkamą laikotarpį grąžinti, jei produktas nepatenkino lūkesčių. Ar grąžinsite įsigytą produktą? Moksliškai yra ištirta, jog dažniausiai negrąžinsite. Kodėl? Visa tai yra susiję su mūsų smegenų funkcionavimu ir nuostolių baimės efekto pasireiškimu. Nuostolio baimės efektas suprantamas, kaip psichologinio tipo reiškinys, kai asmuo priimdamas atitinkamą sprendimą pirmenybę teikia nuostolių vengimui, o ne pelno gavimui, nes baimė patirti nuostolį individui sukelia santykinai stipresnius jausmus nei galimybė gauti pelną.

2007 m. S. M. Tom ir kt. atliko tyrimą, kur analizavo nuostolių baimės efekto pasireiškimą sprendimų priėmimo procese. Mokslininkai naudojo fMRI (funkcinį magnetinį rezonansą, kuriuo identifikuojami kraujotakos į smegenis pokyčiai) tomografą, o eksperimento dalyviai turėjo priimti arba atmesti eksperimento organizatorių nurodytą pasiūlymą dėl sandorio įvykdymo. Sandoriui įgyvendinti buvo pateikiami įvairūs potencialių laimėjimų ir nuostolių deriniai. Smegenų sritys, atsakingos už pelno identifikavimą, buvo mažiau aktyvios, kai identifikuotas potencialių nuostolių didėjimas. Taip nustatyta sisteminga jungtis tarp nugarinės (šoninės), vidurinės dryžuotojo kūno dalies (angl. dorsal and ventral striatum) ir apatinės kaktinės skilties dalies (t. y. ventromedialinės prefrontalinės smegenų žievės, angl. ventromedial prefrontal cortex). Biologine prasme dryžuotasis kūnas yra individo galvos smegenų, galinių smegenų vidinė dalis. Bendrąja prasme šis dryžuotasis kūnas atsakingas už individo sprendimų priėmimą, kuris susijęs su apdovanojimų įvertinimu. Įdomu tai, kad apatinė kaktinės skilties dalies pagrindinė funkcija – nereikalingos atminties (pvz.: atminties įgijimas įvairių traumų metu) panaikinimas. Taigi mokslininkų S. M. Tomo ir kt. tyrimo rezultatai patvirtina smegenų anatomijos žinias, kad dryžuotasis kūnas (nugarinė, vidurinė dalys) sąveikaudamas su apatine kaktine skiltimi, susijęs su individo sprendimų priėmimu. Tiksliau, su nuostolių baimės efekto rezultatais, kai individas pirmiausia vertina potencialius nuostolius (suteikia santykinai stipresnių emocijų), o ne potencialų pelną (laimėjimą).

Grįžtant prie anksčiau pateikto pavyzdžio su išbandymo garantija, galima detalizuoti vartotojo sprendimą vartojimą pratęsti. Išbandymo garantijos tikslas – individų periferinėje nervų sistemoje priimamus iracionalius sprendimus panaudoti komerciniams tikslams. Šiuo atveju pasinaudojama nuostolių baimės efekto sukeltais iracionaliais individo sprendimais. Atsižvelgiant į pristatytą nuostolių baimės efekto pritaikymo atvejį – išbandymo garantiją, vartotojams rekomenduojama įvertinti riziką, kuri susijusi su išbandymo garantijos pasinaudojimu. Tikėtina, kad sutikdamas bandyti produktą tam tikrą laikotarpį, remiantis išbandymo garantijos strategija, vartotojas jį nesąmoningai įsigis. Analogišku principu galima būtų paaiškinti ir nemokamos bandomosios versijos strategiją.

Kasdieniniame gyvenime tokio pobūdžio strategijos yra taikomos ir kaip pavyzdžiai gali būti įvardijami tokie produktai ir paslaugos: „Dormeo“, „Napsie“, „Riposo“, „Miego centro“ ir kitų įmonių čiužinių produkcija, išmanieji laikrodžiai ir kt. (išbandymo garantijos strategija); Kaspersky anti-virus“, „ESET North America“, „Nero AG and Subsidiaries“ paslaugos, palydovinės televizijos paslaugos, laboratorinė, analitinė įranga ir kt. (nemokamos bandomosios versijos strategija). Taigi čia yra nuostolių baimės efekto pritaikymo pavyzdžiai komercinėje srityje, kurie yra realizuojami, pasitelkiant neurorinkodaros mokslo subtilybes. Neurorinkodaros mokslo tikslas – rinkodaros stimulų / dirgiklių poveikio vartotojų elgsenai geresnis suvokimas, taikant individo emocijų stebėjimo ir interpretavimo metodus (Neurorinkodaros mokslo ir verslo asociacija, 2019). Neurorinkodaroje centrine ašimi tampa vartotojo psichologinė elgsena.

Akivaizdu, kad neurorinkodaros principų taikymas komercinėje srityje yra plačiai paplitęs tarptautiniu mastu. Tai galima pagrįsti neurorinkodaros tyrimų bendrovės „Neurosense“ klientų sąrašu, kuriame yra tokios tarptautinės kompanijos kaip „Intel“, „Coca-Cola“, „McDonald“, „Procter & Gamble“, „Johnson & Johnson“, „L’Oréal S.A.“, „BBC Television“, „Omnicom Group“, „Heinz“, „GlaxoSmithKline“, „Givaudan“, „Wunderman“, „Unilever“ir kitos.

Neurorinkodaros taikymo procese dažnai yra diskutuojama apie etinius aspektus. Nuostolių baimės efekto atvejis taip pat nėra išimtis. Plačiąja prasme galima išskirti šiuos svarbiausius etinius aspektus: privatumo mažėjimas; vartotojų manipuliavimas; mokslininkų kompetencijos trūkumas; nediagnostinių tyrimų atlikimo problematika; reglamentavimo trūkumas; visuomenės suvokimo formavimas ir valdymas ir kt.

Nuostolių baimės efekto perspektyvos gali būti siejamos su neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos sinergija ir tarpusavio darna. Nors gautų žinių pritaikymas dažnai yra nukreiptas į individų gerovės didinimą, tačiau būtina įvertinti galimas neigiamas pasekmes bei atsižvelgti į ateities kartas, nes pagrindinis neuromokslų duomenų šaltinis – individo smegenys. Todėl ši informacija turėtų būti naudojama ir vertinama itin atsakingai.

Dar kartą grįžkime prie pateikto pavyzdžio: įsigijote atitinkamą prekę ir jai buvo suteikta 30 dienų išbandymo garantija. Ar įsigysite šią prekę?

Žinių lauką apie nuostolių baimės efektą ir jo funkcionavimą galite praplėsti papildomai perskaitę šiuos ir kitus straipsnius:

Tauraitė, V. (2019). Nuostolių baimės efekto kompleksinė analizė.Regional Formation and Development Studies, T. 29, Nr. 3, p. 144–156. Doi: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v29i3.2002.
Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto problematika. Socialinis ugdymas / Social Education, T. 50, Nr. 3, p. 87–102. Doi: http://dx.doi.org/10.1582 3/su.2018.21
Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto pritaikymo galimybės. Regional formation and development studies, 26, Nr. 3, p. 132–144. Doi: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v26i3.1816
Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto teorinės interpretacijos neuroekonomikoje. Regional formation and development studies, T. 25, Nr. 2, p. 79–90. Doi: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v25i2.1747″

Kvietimas dalyvauti mainų savaitėje Lietuvoje!

Projekto pavadinimas: Nordic and Baltic Business Innovation Network and intensive course 2020
Projekto tipas: studentų mainai
Projekto datos: 2020 balandžio 18-24
Projekto vieta: VDU, Kaunas
Dalyviai: 6 dalyviai iš VDU
Dalyvaujančios šalys: Lietuva, Estija, Norvegija, Suomija
Dalyvių amžius: 18-30 m.

Reikalavimai:
– gebėjimas bendrauti anglų kalba;
– aktyviai dalyvauti projekto užsiėmimuose ir diskutuoti jo tema;
– būtinas noras tobulėti ir dalintis patirtimi!

REGISTRACIJA IKI VASARIO 7 D.

Šis projektas rengia ateities specialistus ir vadovus, gebančius pasiūlyti ir įgyvendinti naujus projektus Skandinavijos ir Baltijos rinkai. Tai kasmetinis projektas, kurį organizuoja „Nordplus Nordic and Baltic Business Innovation Network“ keturi partneriniai universitetai: Tamperės taikomųjų mokslų universitetas (Suomija), Talino technologijos universitetas (Estija), Norvegijos Arkties universitetas ir VDU (Lietuva). Projekto metu studentai yra išskirstomi į 5-6 komandas, kuriose dirba skirtingų valstybių atstovai. Dalyviai turi priiminėti bendrus sprendimus ir mokėti dirbti komandose. Kiekvienais metais projektas vyksta skirtingose šalyse ir universitetuose, priklausančiuose šio projekto tinklui: Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Studentai gauna užduotį, susijusią su šalies, kurioje tais metais vyksta projektas, pasirinktos įmonės problema, kurią turi išspręsti pasiūlydami naujas verslo idėjas ar produktus. Grupėse dirbantys dalyviai išsiskiria ne tik kultūros atžvilgiu, bet ir pagal pasirinktas studijų specialybes. Prieš pradėdami dirbti jie turi išsiaiškinti savo kompetencijas tam tikroje srityje ir kiekvienas įdėti savo įgytas teorines ir praktines žinias dirbdami kartu, generuodami naujas idėjas, priimdami bendrus sprendimus. Studentai projekto metu ne tik kuria inovacijas ir naujus pasiūlymus, bet ir turi galimybę pristatyti savo šalį, dalyvauti mokymuose, kurie pravers jiems dirbant komandose. „Šie intensyvūs kursai susideda iš kelių užsiėmimų, kūrybinių sesijų: studentai turi pristatyti savo šalis, miestus, universitetus, studijų programas ir, žinoma, savo šalies kultūrą. Taip pat jie moko vieni kitus svarbių žodžių, kuriuos reikėtų mokėti bendraujant su savo šalies gyventojais (pvz. kaip pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti ir pan.). Intensyvių kursų metu vyksta komandos formavimo, idėjų generavimo, pardavimo, gerų prezentacijų mokymai, kurie svarbūs dirbant su pateikta užduotimi ir daugiakultūre komanda viso projekto metu. Projekto pabaigoje komandos turi pristatyti ir parduoti savo pasiūlytas idėjas komisijai ir įmonės atstovams. Laimėtojai apdovanoti įmonės įsteigtais prizais. Projekto pabaigoje visiems studentams įteikiami sertifikatai, liudijantys apie dalyvavimą šiuose intensyviuose kursuose.

2019 metų Lietuvos komanda Tamperėje, Suomijoje:

2018 metų Lietuvos komanda Tromse, Norvegijoje:

2017 metų komanda Taline, Estijoje:

Universitetai persikels į mokyklos klases

Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.

Įkurtas ateities iššūkius šiandien įveikiantis klasteris

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas kartu su “Cee Attorneys”, „DevSlate Group”, “Digital Solutions”„S-PRO“ ir „SEC Consult“ pasirašė susitarimą BCCS (“Blockchain”, kibernetinio saugumo ir atitikties sprendimai) klasteriui kurti.

Tai pirmasis klasteris Lietuvoje, apjungiantis Europos Sąjungos prioritetines IRT didelio poveikio technologijas: blokines grandines, kibernetinį saugumą su „minkštosiomis“ sritimis, tokiomis kaip verslo vadyba, rinkodara ir teisė. Pažymėtina, kad Lietuvai tapus vienu iš Europos „Fintech“ domenų centrų, naujai įsteigti ir patyrę „Fintech“ dalyviai BCCS klasteryje galės gauti įvairias paslaugas vienoje vietoje.

Klasteris įgalina vieno langelio principą, apjungiant skirtingų sričių kompetencijas. Taip sudaroma galimybė įmonėms, organizacijoms, startuoliams ir pradedantiesiems verslininkams vienoje vietoje rasti atsakymus į kompleksinius klausimus sietinus su „Blockchain“, kibernetinio saugumo, atitikties, programinės įrangos kūrimo, tyrimų ir plėtros, teisine, verslo plėtros, vadybos, rinkodaros ir kitomis sritimis.

BCCS klasteris yra privačių ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimo rezultatas, sukurtas siekiant skatinti inovacijas, produktų, paslaugų ir kitų sprendimų plėtrą bei integraciją į tarptautines rinkas.

Daugiau informacijos apie BCCS klasterį galite rasti čia: https://bccs.tech/

Įvyko pirmasis moksleivių e-Sporto krepšinio turnyras Kaune

Mokinių mokomoji bendrovė „Lithuania’s esports“, mentoriaujama Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto eSporto bendruomenės, užsibrėžė drąsų tikslą, kuris, pasak idėjos iniciatoriaus Edvino yra – „populiarinti eSporto idėją tarp moksleivių“.

Elektroninis sportas vyresnės kartos atstovams vis dar skamba egzotiškai, tačiau 2017 m. į auditoriją sutraukęs 385 milijonus žmonių visame pasaulyje, net ir didžiausius skeptikus skatina domėtis nauja kompiuterinių žaidimų sporto šaka.

Sekdama naujas tendencijas, „Lithuania’s esports“ iniciatyvos komanda Lapkričio 22 d. organizavo pirmą Kauno moksleivių krepšinio e-sporto turnyrą, kuris vyko pirmoje universitetinėje eSporto erdvėje Magnus eSports, kurią dėl glaudžių sąsajų su sporto vadybos kompetencijomis Vytauto Didžiojo universitetas įkūrė Ekonomikos ir vadybos fakultete.

Pirmame turnyre triumfavo Arnas Šiupenius, antroji vieta atiteko Laurynui Liaukoniui, trečiąja pasidabino Rokas Norvaišas. Gruodžio 6 d. „Lithuania’s esports“ organizuoja antrąjį turnyrą, kuriame pultelius ir vėl surems Kauno mokyklų elektroninio sporto entuziastai.

Skelbiamas konkursas J. Smilgevičiaus stipendijai gauti

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete 2002 metais įsteigta Jono Smilgevičiaus vardo stipendija, skirta gabiems ir darbštiems fakulteto studentams paremti. Jono Smilgevičiaus stipendijos įsteigimas buvo patvirtintas stipendijos steigėjų ir mecenatų bei Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekano sutarimu. Pagal Jono Smilgevičiaus stipendijos nuostatus, kasmet Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, keliems Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro studijų antro, trečio ar ketvirto kurso arba magistratūros studijų pirmo kurso studentams Garbės Komiteto sprendimu bus sumokama vienkartinė stipendija iš stipendijos mecenatų arba Garbės Komiteto narių. Kandidatus Jono Smilgevičiaus stipendijai gauti Garbės Komitetui pristato Ekonomikos ir vadybos fakulteto Dekanas, atsižvelgdamas į stipendijos nuostatuose suformuluotus reikalavimus.

Jonas Smilgevičius, 1918 m. Vasario 16-tos akto signataras, žymus lietuvių ekonomistas bei visuomenininkas, baigęs ekonomikos mokslus 1899 m. Berlyno universitete. Studijuodamas Vokietijoje tobulai išmoko svetimas kalbas, susipažino su Vakarų pasaulio kultūra, įsigilino į ekonomikos mokslus, kuriuos ryžosi panaudoti savame krašte. 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė nepriklausomos Lietuvos paskelbimo aktą. Veikliai dalyvavo daugelyje nepriklausomos Lietuvos ekonominių organizacijų.

Kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. Turi būti bakalauro studijų antro, trečio ar ketvirto kurso arba magistratūros studijų pirmo kurso studentas(-ė);

2. Turi būti priskiriamas (-a) remtinų asmenų grupei ir / arba demonstruoti labai gerus akademinius rezultatus.

Norinčius gauti J. Smilgevičiaus vardinę stipendiją prašome iki 2019 m. gruodžio 23 d. į Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanatą pristatyti prašymą stipendijai gauti, nurodant ir pagrindžiant (jei reikia dokumentais) priežastis, dėl kurių Jums galėtų būti paskirta stipendija.

Atlikta analizė rodo – Lietuvos transporto sektorius auga

Netylant kalboms apie transporto sektorių ir jo svarbą Lietuvai, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Viktorija Tauraitė atlikusi ekonominę analizę teigia, kad:

„Transporto ir saugojimo sektorius svarba Lietuvos kontekste yra akivaizdi. Tai galima pagrįsti trumpa ekonomine apžvalga. Surenkamų mokesčių kontekste transporto ir saugojimo sektorius taip pat yra reikšmingas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad 2014–2018 m. bendrai surenkamų mokesčių kiekis transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje pasižymėjo didėjimo tendencija. Šiuo laikotarpiu vidutinis metinis augimo tempas buvo lygus 41,33 proc. Svarbus transporto ir saugojimo sektoriaus vaidmuo yra pastebimas ir 2018 m. Pagal bendrai surinktų mokesčių kiekį, transporto ir saugojimo sektoriaus sumokėti mokesčiai buvo ketvirtoje vietoje, ranguojant sektorius nuo didžiausiai iki mažiausiai mokesčių sumokėjusių ekonominės veiklos juridinių asmenų (pirmoje vietoje – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas: 40,85 proc.; antroje vietoje – apdirbamoji gamyba: 12,51 proc.; trečioje vietoje – nekilnojamojo turto operacijos: 6,82 proc.; ketvirtoje vietoje – transportas ir saugojimas: 6,11 proc.;procentai pateikiami nuo VMI bendrai surinktų mokesčių sumos 2018 m.). Tiksliau sakant, 2018 m. transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje buvo sumokėta 495 037 tūkst. eurų mokesčių, t. y. 6,11 proc. nuo bendrai surenkamų mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitą.

Detalizuojant juridinių asmenų sumokamus mokesčius transporto ir saugojimo srityje, išsiaiškinta, kad 2018 m. transporto ir saugojimo sektoriaus juridiniai asmenys sumokėjo 45,76 proc.akcizo mokesčių pavidalu, 29,42 proc. – gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, 13,64 proc.– pelno mokesčio pavidalu (procentai apskaičiuoti nuo bendro sumokamų mokesčių kiekio transporto ir saugojimo sektoriuje 2018 m.

Verta atkreipti dėmesį ir į sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę transporto ir sektoriuje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad transporto sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė (toliau – BPV) svyruoja nuo 12,9 proc. (2015 m.) iki 13,3 proc. (2017 m.). Dinaminiu požiūriu galima teigti, kad transporto sektoriaus indėlis į BPV didėja. Apskaičiuota, kad vidutinis transporto sektoriaus (tiesioginis) indėlis į BPV 2014-2017 m. buvo lygus 13,1 proc.

Pagrindinį dėmesį skiriant krovinių vežimui, taip pat pastebima, kad transporto sektorius yra svarbus. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išsiaiškinta, kad visų rūšių transportu vežta 7,2 proc. daugiau krovinių, lyginant 2019 m. I ketvirtį nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Vadinasi, transporto sektoriaus vaidmuo 2019 m. tampa vis svarbesnis. Akcentuotina, kad šiuo laikotarpiu išaugo krovinių vežimas jūrų transportu – 10,2 proc., kelių transportu – 9,9, geležinkelių transportu – 2,7 proc. Tarptautinės prekybos kontekste krovinių vežimas kelių transportu sudarė net 54 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo. Detalizuojant tarptautinę prekybą kelių transportu, verta išskirti Latviją (24,2 proc.), Vokietiją (10,8 proc.) ir Lenkiją (9,4 proc.), kuriose atitinkamai įvežama ir išvežama santykinai daugiausiai krovinių pagal šalis 2019 m. pirmą ketvirtį (eliminavus kitų šalių kategoriją, kurią išskiria Lietuvos statistikos departamentas).

Taigi, atlikus transporto sektoriaus trumpą ekonominę apžvalgą, galima teigti, kad šis sektorius yra svarbus ir reikšmingas Lietuvoje. Dėl šios priežasties tikslinga yra įvertinti ir „Mobilumo paketą“, kurį ketinama priimti Europiniame lygmenyje. Kelių transporto atžvilgiu akcentuotini šie aspektai:

reikalavimas grąžinti transporto priemones kas keturias savaites – akivaizdu, kad šis reikalavimas nėra racionalus ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais. Ekonominiu požiūriu manytina, kad transporto priemonių grąžinimas (tikėtina, kad jos dažnai būtų ne pilnai pakrautos) nesukurtų papildomos pridėtinės vertės. Aplinkosauginiu požiūriu, nustatyta, kad egzistuoja neigiamas ryšys tarp į aplinką išmetamų teršalų ir sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BVP). Vadinasi, šio reikalavimo įsigaliojimas galėtų neigiamai paveikti ekonomiką.
kabotažo apribojimai – padidintų administracinę naštą, kadangi kompanijos, vykdydamos savo veiklą, turėtų atsižvelgti į daugiau nei 20 skirtingų nacionalinių teisinių reikalavimų ir daugiau nei 50 skirtingų minimalaus mėnesio darbo užmokesčio sistemų.
reguliaraus poilsio draudimas transporto priemonių kabinose – šiuo atveju trūksta išvystytos infrastruktūros, kad šis reikalavimas būtų efektyviai įgyvendinamas. Be viso to pastebimas ir ekonominių vertinimų trūkumas šioje tematikoje.
trečiosios šalies problema – „Mobilumo paketo“ reikalavimai būtų privalomi Europos Sąjungos šalims. Suprantama, kad tarptautinė prekyba kelių transporto priemonėmis yra vykdoma ir kitų, ne Europos Sąjungos šalims, priklausančių šalių. Tokiu atveju kelių transporto rinkai būtų sukuriami dirbtiniai barjerai, o rinkoje būtų pastebimi diskriminaciniai aspektai Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių šalių atžvilgiu.

Be šių ir kitų „Mobilumo paketo“ aspektų, galima įžvelgti grėsmes ir nacionaliniame kontekste. Viena iš jų yra tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas nuo 1,3 iki 1,65.

Taigi akivaizdu, kad transporto sektorius yra svarbus tiek bendrosios pridėtinės vertės, tiek surenkamų mokesčių kontekste. Dėl šios priežasties neracionalūs ir ekonomiškai neįvertinti valdžios sprendimai tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.”

EVF – tarptautinis „Eduniversal“ įvertinimas

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas (VDU EVF) jau penktus metus iš eilės patenka į geriausių 700 pasaulio verslo mokyklų lygą „Eduniversal“.

VDU EVF jau penktą kartą iš eilės įvertintas itin aukštu 3-jų Palmių šakelių „Eduniversal“ apdovanojimų reitingu (angl. Excellent Business School with reinforcing international influence). Trys reitingo Palmės lapeliai skiriami puikioms verslo mokymo įstaigoms, kurių veikla tarptautinėje verslo aplinkoje turi didelę įtaką.

2019 m. spalio 26 – 29 dienomis „Eduniversal“ kongreso metu Bankoke, Tailande buvo paskelbti naujieji reitingai ir apdovanoti geriausiai įvertintų mokymo įstaigų atstovai. Kaip ir kasmet, šie reitingai nustatomi apklausus 1000 švietimo institucijų (fakultetų, institutų, t. t.) dekanų bei vadovų bei įvertinus verslo mokyklas pagal tarptautiškumo kriterijus – tarptautinį žinomumą, akreditacijas, narystę tarptautinėse asociacijose ir organizacijose, tarptautinę ir vietinę partnerystę, vietą tarptautiniuose reitinguose ir t. t.

„Eduniversal“ verslo universitetų reitingo pagrindinis tikslas – objektyviai palyginti įvairių šalių mokymo įstaigas, organizuojančias vadybos ir verslo administravimo studijas. Reitingas padeda studentams ir akademiniams darbuotojams, kurie renkasi užsienio šalių universitetus studijoms, stažuotėms ar bendradarbiavimui. „Eduniversal“ reitinge viso dalyvauja 1000 verslo universitetų ir mokyklų iš 154 pasaulio šalių.

„Eduniversal“ verslo mokyklų konvencija 2018:

Next class of Sports Business MBA tips off in Barcelona

Published: https://www.euroleague.net/ebinstitute/news/i/a3f7vkxpjwiqc7kx/next-class-of-sports-business-mba-tips-off-in-barcelona

The 2019-21 class of the Sports Business MBA by EB Institute, delivered in collaboration with Vytautas Magnus University, began their studies last week with the first in-person session at Euroleague Basketball headquarters in Barcelona, Spain. Twenty-two students from 12 different countries started their 16-month journey by participating in the tip-off meeting.

Rita Bendaraviciene, Dean of the Faculty of Economics and Management at Vytautas Magnus University, welcomed the students in the opening session. The students were then introduced to the program structure, grading system and timetable and were trained on the e-learning platform. They were also introduced to the six online modules by the respective module leaders and received a detailed explanation about the requirements for their term paper.

Aside from the academic introduction, students had the opportunity to ask questions in a roundtable discussion with Jordi Bertomeu, Euroleague Basketball President and CEO, and to participate in team-building activities and solve several case studies in groups, which were given by the 12 Euroleague Basketball executives who delivered the presentations. Among them were Roser Queralto, Chief Business Officer, who spoke about event strategy; Eduard J. Scott, Chief Operations Officer, who gave a presentation about basketball operations; Jose Luis Rosa-Medina, Senior Director, Corporate Partnerships & Licensing, who talked about stakeholders in sports; Luca Scafati, Director of Business Operations, who introduced BOCS to the students; and Abi Martin, Director of Corporate Social Responsibility and Development Projects, who addressed the importance and growth of the One Team Project to the Euroleague Basketball community.

„Having worked with the Euroleague Basketball organization before as a participant in the league, the Sports Business MBA studies allow an inside look at the other side of the fence,” said Rokas Mickevicius, Director of Marketing & Communication for AS Monaco Basket. „In other words, it introduces and gives knowledge not only about the principles and standards this organization implements in its work, but also it gives a wider understanding of what a modern sports organization is and how it should be operated in order to reach success on and off the field.”

Maria Kourtali, sponsorship manager of Onside added, „It was a unique experience that offered us a generic scope of the modules and allowed us to have a deeper insight into Euroleague Basketball.”

„I was pleasantly surprised by the entire organization from EuroLeague Basketball and the University,” said Lutz Heck, Business Account manager at FC Bayern Basketball. „I just felt welcome and it was super easy to get in touch with the other students and professors because all of them were friendly and open. It was clear that all of us want to make progress with this MBA. The first session showed me that my decision to do the MBA was absolutely right.”

„I think I will not be very original saying that it was a great experience for me and all of us,” Gediminas Navickas, Team Manager of Zalgiris Kaunas, added. „It was amazing to hear the stories about how the league was created and developed during these years, becoming an example for basketball clubs and organizations. I was impressed by how open the representatives were during the session. I am looking forward to starting the studies. I can’t wait for the students to come to Kaunas for the second session and to visit Zalgirio Arena. They will see how many things Euroleague Basketball taught us.”

Students will now interact with the professors of Vytautas Magnus University, guest lecturers and industry experts over the next 15 weeks to complete three online modules and prepare a scientific-research-applied project. They will then travel to the city of Kaunas, Lithuania, for the second in-person session, where they will defend their project in front of the Term Paper Defense Committee and spend two full days visiting Zalgiris Kaunas and Zalgirio Arena, learning from the club and arena management.