Fakultete lankosi Trento universiteto profesiorius Luigi Mittone

Sausio mėnesį EVF lankosi Trento universiteto (University of Trento) profesorius Luigi Mittone.

Apsilankymo fakultete metu profesorius skaito paskaitas tokiomis temomis kaip: Elgsenos ekonomika; Socialiai orientuota elgsena; Laukiamo naudingumo teorija; Nuokrypiai nuo standartinio elgesio finansiniu aspektu ir kt.

Paskaitų pasiklausyti susirenka ne tik fakulteto magistrantūros studentai, dėstytojai, o taip pat doktorantai, besidomintys ekonomikos naujovėmis, tarptautine patirtimi ir tyrimais.

Prof. L. Mittone dalinosi puikiais įspūdžiais tiek apie Kauną, tiek apie fakultetą. „Studentai aktyvūs paskaitų metu, turi puikių įžvalgų ir klausimų. Paskaitos metu vyksta diskusijos, o dialogas ekonomikos temomis padeda geriau įsiminti informaciją.“ – mintimis dalinosi profesorius.

Tarp VDU EVF ir Trento universiteto sudaryta Tarptautinės ekonomikos magistrantūros studijų dvigubo diplomo programa suteikia galimybes EVF studentams vienerius metus studijuoti Trento universitete Italijoje. Baigus šias studijas, suteikiami du skirtingi, vienas nuo kito nepriklausomi diplomai: Vytauto Didžiojo universiteto ir Trento universiteto.

Šiuo metu pagal Tarptautinės ekonomikos dvigubo diplomo programą išvykę 2 VDU EVF studentai.

Daugiau apie dvigubo diplomo studijas rasite čia.

Džiugas Petruškevičius: dvigubo diplomo studijos – neįkainojama patirtis

Džiugas Petruškevičius tvirtai žinojo, kad savo studijas tęs tik VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete. 2014 m. baigęs EVF bakalauro vadybos studijas, šiuo metu studijuoja Marketingą ir tarptautinę komerciją pagal dvigubo diplomo programą. Trumpam grįžęs iš Katalikiškojo Liuveno aukštosios mokyklos, skatina visus motyvuotus studentus išvykti ir mesti sau iššūkį būnant kito universiteto dalimi.

Pasiryžimas naujam žingsniui

Džiugas pasakojo, jog prieš kelis metus grįžęs iš P. Korėjos, kurioje studijavo bakalauro studijas pagal dvišalių mainų programą, suprato, kad dar norėtų tęsti studijas ten pat. Praėjus pusmečiui, jis buvo susitikęs su tuo metu buvusiu EVF dekanu Pranu Žukausku. Po ilgo pasikalbėjimo, jis prasitarė apie dvigubo diplomo magistrantūros studijas. „Tuo metu pagalvojau, kodėl gi ne, po studijų ir kelionių Azijoje, reikėtų pažinti Europą, jos kultūrą, vertybes. Tad Europos Sąjungos sostinė Belgija – pats tinkamiausias variantas“, – pasakojo Džiugas.

Du universitetai – dvi skirtingos studijų aplinkos

Džiugas Petruškevičius pabrėžė, jog Liuveno Katalikiškajame universitete turi daug daugiau paskaitų nei turėjo prieš metus VDU. „Belgijoje nėra studijų dalykų suskirstymo pagal atskiras magistro studijų programas. Ten siekiama, jog studentai išmanytų pagrindines vadybines veiklas ir prie paskaitų ciklo galėtų pasirinkti tokius dalykus, kurie būtų naudingi ateityje.“, – aiškino magistrantūros dvigubo diplomo studijų studentas.

Dar vienas skirtumas – auditorijos. Lietuvoje jų dydis studijuojant magistrantūrą yra pakankamai mažas, o Katalikiškajame Liuveno universitete galima išvysti per pusšimtį sėdinčių studentų. Tad ir dėstytojų požiūris į kiekvieną tampa vienodas. Atsiskaitymų atžvilgiu, viskas yra šiek tiek kitaip. Viso semestro metu dažniausiai vyksta žodiniai atsiskaitymai, netgi per egzaminą, kurie tiesiogiai priklauso nuo dėstytojo. Taip pat vertinimo kriterijai tampa labai svarūs, norint gauti atitinkamą pažymį. „Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete už teisingai parašytą atsakymą gaunamas vienas taškas. Tačiau Belgijoje, už kiekvieną neteisingai atsakytą klausimą yra nuimami taškai.“, – patirtimi dalinosi D. Petruškevičius.

Paskaitos dažniausiai yra vedamos žymių žmonių, kurie dirba Belgijos sostinėje. Pasak Džiugo, jam vieną paskaitų ciklą vedė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reynders bei buvęs Briuselio vertybinių popierių biržos prezidentas (CEO) Bruno Colmant. Tai pat pašnekovas pridūrė, jog kiekvienos paskaitos metu studentai yra mokomi tvarumo (kūno, proto, dvasios), kurie padeda būti sėkmingu ne tik sau, bet ir organizacijai. „Kitu atveju, negalima šnekėti apie ekonominę naudą nuolat ignoruojant socialinius bei aplinkos veiksnius. Pacituosiu vienos profesorės ištartus žodžius – „be tvariai mąstančių žmonių, negali būti apie tvarumą galvojančių organizacijų“, – tvirtino Marketingo ir tarptautinės komercijos studentas.

Studijų nauda

Studijuojant tiek VDU, tiek Liuveno Katalikiškajame universitete gaunamas platesnis suvokimas apie vykstančias kitų šalių problemas ir tendencijas. Tad ir dvigubo diplomo studijos tampa puikia alternatyva pamatyti, kaip Belgijos universitete vyksta komandinis darbas tarp skirtingų tautybių studentų, kaip yra reaguojama į elementarius susitarimus dėl susitikimo laiko ar pasirinktos temos formuluotės. Studentai pabaigę dvigubo diplomo studijas grįžta galintys lengviau prisitaikyti prie nuolatos kintančių aplinkos sąlygų, dirbti tarp kultūriškai skirtingų žmonių bei numatyti kaip kultūriniai skirtumai paveikia organizacijos ar marketingo strategiją.

Baigdamas pokalbį pašnekovas visiems studentams palinkėjo nustoti baimintis dėl kalbos barjero ar galimų skolų. „Aš norėčiau paskatinti imtis veiksmų, nes po studijų mūsų laukia kitas, labiau gyvenimiškas ir kupinas rutinos etapas. Nepasakyčiau, kad jis bus kažkuo blogesnis, bet tiek pasirinkimo laisvės, kiek mes jos turime dabar, gali daugiau ir nebebūti“, – pastebėjimais dalinosi Džiugas Petruškevičius.

Daugiau apie dvigubo diplomo studijas galite rasti čia.

EVF PP’16 su Agne Blažiene: Prezentacija – retorikos meno dalis

Sausio 19 dieną pažintinės praktikos paskaitą lekt. Agnė Blažienė pradėjo klausimu, kas daro įtaką gerai prezentacijai? „Tai temos išmanymas, pasiruošimas, tinkamai parinkta vaizdinė medžiaga, kontaktas su auditorija, gestai ir daugelis kitų elementų“, – pasakojo HMF Lietuvių kalbos katedros dėstytoja.

Visų pirma, prieš pradedant ruoštis prezentacijai, svarbu išsiaiškinti išorinius veiksnius, į kuriuos neatsižvelgus prezentacija gali būti ne taip įgyvendinta, kaip pranešėjas tikėjosi. Išoriniai veiksniai, apie kuriuos derėtų pagalvoti, – vieta, kurioje vyks prezentacija, aplinka, technika, kurią bus galima naudoti, taip pat prezentacijai skirtas laikas. Kalbant apie prezentacijos vietą, pranešėjas gali įsivaizduoti, kad pranešimą skaitys žiūrėdamas į auditoriją, o atėjęs skaityti pranešimo pamatyti, kad klausytojai (ar žiūrovai) sėdi ratu, ar, galbūt, priemonės, kurios reikalingos rodyti vaizdinę medžiagą, yra įrengtos visai kitoje auditorijos vietoje, nei sėdi klausytojai, todėl pranešėjui reikės vaikščioti po auditoriją (nors to jis nesitikėjo!). Pasak A. Blažienės, pagalvoti apie tai, kokia bus aplinka, taip pat svarbu. Juk vienoks pranešimo būdas, stilius, vartojama kalba tinka formalioje aplinkoje vykstančioms prezentacijoms, kitoks stilius, kalbos priemonės turėtų būti pasirenkamos pranešimą skaitant neformalioje aplinkoje. Nepagalvojus apie tai, kokioje aplinkoje teks pristatyti pranešimą, kokį kalbos, vaizdinės medžiagos, bendravimo stilių pasirinkti, galima patekti į nepatogią situaciją. Dar vienas svarbus dalykas – technika, reikalinga pristatant pranešimą: ne visur gali veikti internetas (ką tuomet daryti pranešėjui, kuris tam tikrą mintį norėjo įprasminti parodydamas informaciją internete?), ne kiekviename kompiuteryje yra įdiegtos reikiamos programos (ir ką tuomet daryti pranešėjui, kuris neranda programos, galinčios atidaryti atsineštą vaizdinę medžiagą?), ne visur yra rašymo lenta ar kitos priemonės. Minėta, kad pranešimo trukmė taip pat svarbus veiksnys, apie kurį turėtų pagalvoti pranešėjas. Todėl kiekvienam pranešėjui organizatorių derėtų pasiklausti, kiek laiko skirta pranešimui, ar klausimai, kuriuos auditorija galės užduoti, įeina į pranešimui skirtą laiką ir pan. Save ir kitus gerbiantis pranešėjas turi įsitekti į jam skirtą laiką, o kad taip būtų, reikia gerai apgalvoti pranešimo struktūrą. Apgalvojus ir išsiaiškinus, kokioje vietoje, aplinkoje bus pristatoma prezentacija, pranešėjas žinos, kas jo laukia ir, atvykęs į prezentacijai skirtą vietą, nepatirs papildomų ar, kartais, nemalonių rūpesčių.

Pradedant ruoštis prezentacijai, pranešėjui svarbu išsiaiškinti, kokio amžiaus klausytojams turėtų būti skirtas pranešimas, ką klausytojai žino apie pristatomą temą, kokie yra jų įsitikinimai, nuostatos kalbama tema. Juk vienoks pranešimo būdas bus pristatant, pavyzdžiui, išmaniąją programėlę senjorams, kuriems, visų pirma, reikės suprantama paaiškinti, kas yra išmanioji programėlė, kitoks – išmaniąsias programėles kuriantiems asmenims. Pastarieji, pranešėjui pradėjus kalbėti apie tai, kas yra išmanioji programėlė, gali pradėti piktintis, kad visa tai jie žino, kad švaistomas jų laikas, kad nieko naujo nepasakoma ir pan. Svarbu ir tai, ko pranešimu siekiama: pranešti informaciją (ar supažindinti), įtikinti pakeisti požiūrį, nuomonę ar paskatinti imtis tam tikrų veiksmų? Juk vienoks pranešimas, vartojama kalba turėtų būti pasitelkiama supažindinant su išmaniąja programėle, kitoks – skatinant ją įsigyti, o dar kitoks – skatinant imti kurti tokią programėlę.

Kalbėdama apie tai, kokią pranešimo struktūrą pasirinkti studentams, pristatantiems pažintinės praktikos rezultatus, A. Blažienė pabrėžė, kad pranešimo struktūra iš vienos pusės yra elementari (pasisveikinimas, temos išdėstymas, padėka ir / ar atsakymai į auditorijos klausimus), iš kitos pusės – derinama prie prezentacijos tikslo, renginio, kuriame pristatomas pranešimas, ir pan. Tačiau bet kokia prezentacija turi būti apgalvota, struktūruota, kad perduodama informacija būtų sudėliota iš eilės, o ne nuolat painiojamos kelios mintys. Po tokių prezentacijų klausytojai jaučiasi nieko nesužinoję, nesupratę, nusivylę, kad iššvaistę jiems brangų laiką.

Pažintinės praktikos metu studentai gavo realias įmonių užduotis, kurias įgyvendinant turi atsiskleisti studentų kūrybingumas, o sugalvotos idėjos, sprendimai, pasiūlymai būtų pritaikomi, įgyvendinami, skatinantys vartotojus susidomėti įmone, atrasti jų produktus, siūlomas paslaugas ir pan. Atsižvelgdama į tai, A. Blažienė studentus skatino pagalvoti apie jaunatviškas prezentacijas, kuriose būtų kalbama ne apie praktikos tikslus, užduotis, informaciją, apie įmonės atliekamą veiklą, bet į tai, kaip interaktyviai įmonių atstovams pristatyti sugalvotas idėjas, įtikinti sugalvotų sprendimų ir pasiūlymų pritaikomumu ir naudingumu. Apibendrindama, kokia turėtų būti pranešimo struktūra, A. Blažienė pabrėžė, kad nei pranešimo pradžioje, nei pabaigoje pranešėjas neturėtų teisintis, jog kažko nespėjo padaryti, pasiruošti. Po tokių pranešėjo žodžių, pasakytų pranešimo pradžioje, viso pranešimo metu klausytojai gali galvoti, kad pranešimas nėra geras. O pranešimo pabaigoje kalbėtojo pasakyti žodžiai, kad ne viską spėjo padaryti, įgyvendinti, tinkamai pasiruošti, klausytojams gali suformuoti neigiamą nuomonę apie pranešimą ir patį pranešėją.

Aptardama patį pranešimo pristatymą, A. Blažienė pabrėžė, kad jeigu pranešimo metu kalbėtojui bus reikalinga kažką parodyti, duoti paklausyti ir pan., jis turėtų prieš pranešimą pasitikrinti, kur įjungiamas garsas, iš anksto susirasti norimą parodyti medžiagą internete ir pan. Pranešimo metu žiūrovai ir klausytojai nori matyti ir girdėti sklandų pranešimą, o ne tokį, kurio viduryje pranešėjas ieško, kur įjungti garsą, ar laukia, kol atsidarys reikiama interneto svetainė.

Dar vienas svarbus elementas pristatant pranešimą – kūno kalba, vaidinanti svarbų vaidmenį prezentacijos metu. Kad prezentaciją būtų malonu klausyti, pranešėjas turėtų kalbėti garsiai, aiškiai, loginiais kirčiais pabrėžti svarbius žodžius ar informaciją, kalbėti nemonotoniškai. Kad pranešimas neprailgtų galima pagalvoti apie tai, kas klausytojus atpalaiduotų pranešimo viduryje – juokinga istorija, kokia nors vaizdo medžiaga (žinoma, priklauso nuo aplinkos ir derėtų prisiminti, kad ne visur juokingos istorijos yra tinkamos). Svarbu ir tai, kad pranešėjas nestovėtų vienoje vietoje, gestikuliuotų, tačiau nenaudotų parazitinių judesių, kai tam tikras judesys (lingavimas, galvos kasymasis, akinių pasitaisymas ir pan.) pranešimo metu pakartojami daugelį kartų. Tokiu atveju klausytojai pradeda stebėti ar skaičiuoti tokius judesius, tai blaško ir neleidžia klausytojams susitelkti į pranešėjo sakomą informaciją. A. Blažienė taip pat akcentavo, kad auditorijai malonu klausyti sakomo, o ne skaitomo iš užrašų arba, dar blogiau, nuo skaidrių pranešimo. Lektorė pajuokavo, kad, dažniausiai, klausytojai moka skaityti, taigi, kai pranešimas yra skaitomas, pranešėjas yra nereikalingas. Pranešėjas yra reikalingas tam, kad papasakotų, paaiškintų, papildytų tai, kas pateikiama rodomoje vaizdinėje medžiagoje.

Paskaitos pabaigoje A. Blažienė studentams palinkėjo džiaugtis nudirbtu darbu (pažintinės praktikos metu sugalvotais įmonių pateiktų užduočių sprendimais, idėjomis), didžiuotis tuo, ką padarė, ir taip jaustis kuriant pristatymus ir juos pristatant įmonių atstovams. Juk kai pranešėjas tiki savo prezentacija ir yra tuo užtikrintas, auditorija tą greitai pajaučia, patiki tiek pranešėju, tiek pristatymu ir mėgaujasi klausydami pranešimo.

EVF PP’16 su Valentinu Marinionoku: pardavimų algoritmas

Paskaitos svečias sakė, jog šiais laikais vienos srities žinių ir kompetencijų neužtenka. „Darbdavys nenori, jog darbuotojas būtų tik pardavėju. Reikia, jog jis turėtų bent kelias skirtingas kompetencijas. Geriau išmanytų kelias sritis negu labai daug tik po truputį. Priešingu atveju, tai pakiš koją ir nepavyks sėkmingai klientui pasiūlyti prekės.“, – kalbėjo Valentinas Marinionokas.

Taip pat aptartos kelios, svečio nuomone, svarbiausios pardavėjo savybės. Gebėjimas kontaktuoti – vienas iš būdų ugdyti kompetenciją. Tačiau pats žmogus turi jausti pašaukimą šioje srityje, jog tai nesibaigtų bergždžiomis pastangomis. Kitas dalykas – nuoširdus noras padėti savo klientui. Pardavėjas turi būti atsidavęs, norėti sąžiningai klientui padėti išsirinkti prekę. Tad uždirbtos pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip pats pardavėjas sukuria vertę ir ją perduoda.

Lektorius Valentinas Marinionokas užsiminė apie dvi pardavėjų grupes: manipuliatorių ir pastovių klientų palydovų.

„Manipuliavimas yra neprofesionalus darbo įrankis. Nuoširdžiai siūlau nenaudoti tokio kalbėjimo būdo.“, – patarė paskaitos svečias. Jeigu pardavėjas žiūrės į abiems pusėms naudingus ryšius, tai taps puikia iniciatyva kuriant ilgalaikius santykius su klientais.

20160114_104024

„Aprengus storulį baltais drabužiais, kepure ir jį pastačius prie bandelių, gali atrodyti, jog šis darbuotojas yra puikiausias kulinaras. Mėgstantis pavalgyti, žinantis, kaip pagaminti skaniausią produktą. Tai vadiname savo paties integralumu. Kitaip tariant, nebūtina papasakoti, kaip uždirbti milijoną. Užtenka turėti didžiulę patirtį. Reikia ieškoti pliusų bei ieškoti to, ką geriausiai sugebame realizuoti ir galiausiai tai įgyvendinti.“, – įtikinamai kalbėjo lektorius Valentinas Marinionokas.

Įvairios analizės išmoktos paskaitų metu padeda lengviau suprasti apie parduodamą produktą, kliento pageidavimus. Tai leidžia aiškiau suvokti įmonės pardavimo tikslus, nes kitu atveju bus einama aplinkeliais, o bendro rezultato nebus.

EVF PP‘16: kaip tapti komandos dalimi

Ekonomikos ir vadybos fakultete, sausio 13 dieną vyko lekt. Danguolės Kraskauskienės ir Rūtos Klimašauskienės paskaita „Komandiškumas – kada ir kokio jo reikia“, kurioje buvo akcentuojama tikslo siekiamybė, atsakomybė, savarankiškumas, kurie yra svarbūs įmonės veikloje.

Lektorės trumpai papasakojo apie dabartinę komandos logiką, kuri paskutiniu metu yra iškreipta. „Kiekvienas nori dirbti sau, o ne dėl bendro intereso“, – patirtimi dalinosi Rūta Klimašauskienė.

Vėliau studentai galėjo išbandyti savo jėgas trumpoje komandinėje užduotyje, kurios metu reikėjo, kuo greičiau sujungti sąvaržėles. Tai turėjo parodyti, kaip didesnė komanda buvo pasiskirsčiusi, susibendravusi, kaip sekėsi tartis.

Reikia pastebėti, jog komanda ir grupė nėra tas pats. Įmonės veikloje geriausiai sekasi tiems, kur žmonių skaičius neviršija 15. Priešingu atveju grupė skyla ir išnyksta bendras tikslas. Komandos atžvilgiu, visi kartu priima bendrus sprendimus, o grupė dirba kur kas greičiau.

Buvo pastebėta, jog būnant komandoje atsakomybė šiek tiek sumažėja. Vienas inžinierius padarė eksperimentą ir paprašė darbuotojų pakelti krovinį. Buvo pastebėta, jog vienas žmogus pakelia daug daugiau nei esant kelių žmonių komandoje.

Danguolė Kraskauskienė pasakojo, jog komandoje tampa svarbūs ir neformalūs ryšiai, kurie labiau sujungia žmonės bendram tikslui. Tokie tarpusavio santykiai skatina nuoširdesnį atlaidesnį, atviresnį bendradarbiavimą. „Reikia pastebėti kiekvieno darbuotojo indėlį į bendrą rezultatą. Būtina padėkoti ar kitokiu būdu įvertinti darbuotoją, nes tik tada bus galima gauti grįžtamąjį ryšį. Galbūt po to tas žmogus dės visas pastangas, kad galutinis darbo rezultatas būtų geriausias“, – sakė Rūta Klimašauskienė.

„Marketingo laboratorija“ su Tomu Nemura: kaip parduoti, kai niekas neperka?

Sausio 12 dieną, Ekonomikos ir vadybos fakultete, „Marketingo laboratorija“ projekto dalyviams vyko paskaita, kurią vedė lektorius – „The Chocolate“ agentūros vadovas Tomas Nemura. Mokymų metu studentai buvo supažindinti su socialine medija ir turinio rinkodara.

Susitikimo metu lektorius išskyrė tikslinės auditorijos svarbą. Norint, kuo profesionaliau sukurti produktą, būtina išskirti auditorijas. „Svarbu suprasti, kas yra kitoje ekrano pusėje. Todėl labiausiai dirbame su atskiromis 20-40 metų auditorijomis, kurias lengviausia pasiekti socialiniuose tinkluose.“, – sakė skaitmeninių sprendimų vadovas Tomas Nemura.

Bendraujant socialiniuose tinkluose, ypatinga reikšmė skiriama vizualizacijai. Eksperto nuomone, vartotoją aktyviai veikti socialiniuose tinkluose gali paskatinti estetiškai gražūs vaizdai, kadangi paskutiniu metu visi Lietuvos „Facebook“ puslapiai pagal įsitraukimo kriterijų (angl. „engagement“), kurį sudaro „like“, „share“, comment“, yra nusiritę gerokai žemyn. Reikia nepamiršti, jog nemažiau svarbus ir turinys, nes šiuolaikinės technologijos leidžia greitai patikrinti, susirasti papildomos informacijos. „Geriausiai sekasi tada, kai mes patys į turinio kūrimą žiūrime, kaip į savo saviraiškos formą“, – su nostalgija mintį pratęsė Tomas Nemura.

Geriausiai dirbantys prekių ženklai nereklamuoja akcinių brošiūrų. Todėl, kuo nuoširdžiau yra kuriamas turinys, tuo labiau tikėtina, jog šis pritrauks daugiau vartotojų. Jeigu prekės ženklas gamina kokybiškas prekes ir nebijo atskleisti aukštų kainų, tai parodo gerai išvystytą komunikaciją, kuri kelia vartotojų pasitikėjimą.

Tomas Nemura pastebi, jog vienas iš būdų pritraukti auditoriją – pataikauti jai. Lektoriaus teigimu lengviausia prieiti prie nepatenkintų grupės, kurie tik dar labiau pritraukia suinteresuotus pirkti.

Startuoja EVF pažintinė praktika

Jau ne vienerius metus Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentai turi išskirtinę galimybę savo studijų metu įgytas žinias panaudoti praktiniuose užsiėmimuose neiškėlę kojos iš universiteto. Sausio 11 d. pažintinę praktiką pradeda daugiau nei 100 studentų, kurie dvi savaites sieks įvykdyti marketingo užduotis, kurias pateikė trys skirtingi verslo atstovai: „Ecolines“, „Rokenbau“ ir „Pabėgimo kambarys – Rūsys“.

Studentų praktika kruopščiai suplanuota žingsniais naudojant „design thinking“ ir kitus kūrybiškumą ugdančius metodus. Dalyviai dirba komandose, o jų sklandžią ir efektyvią veiklą užtikrina komandų koordinatoriai, kurie savanoriaudami taip pat įgyja neįkainojamą vadovavimo komandai patirtį.

Dėstytojų Vytauto Liesionio, Aurelijos Ganusauskaitės bei Loretos Petrauskaitės pastangų dėka organizuojama pažintinė praktika studentams suteikia galimybę prisiliesti prie realios verslo praktikos ir pasitikrinti savo jėgas. „Mes tikime, kad mokymosi procesas gali būti kitoks, interaktyvus ir nenuobodus, dėl to kasmet suteikiame studentams galimybę savo teorinius įgūdžius panaudoti praktiškai, o po šių dviejų savaičių neretai jie tikina, kad tai buvo geriausias laikas per visus studijų metus“,- teigia viena pagrindinių praktikos organizatorių A. Ganusauskaitė.

„Eduniversal” įvertino Reklamos vadybos programą

Kasmet „Eduniversal“ skelbia geriausių universitetų programų vertinimus. Šiais metais tarp vertinamų magistrantūros programų pateko EVF Reklamos vadybos studijų programa, gavusi 3 palmės šakeles.

EVF Reklamos vadybos studijų programa pateko tarp 20 – ties geriausiai įvertintų studijų programų. Ši programa skirta rengti aukštos kvalifikacijos ekspertus, gebančius stebėti ir greitai reaguoti į rinkos pokyčius.

Reklamos vadybos programos absolventai įsiliedami į darbo rinką geba kritiškai vertinti reklamos vykdymo procesą, taikyti įvairias idėjų generavimo, kūrybingumo, komunikacijos ir kt. strategijas.

„Eduniversal“ įvertino ir VDU EVF kartu su BMI turimą Executive MBA vadovų mokymų programą. Ši programa užėmė 8-ąją vietą ir jai buvo skirtos 3 palmės šakelės.

Skiriant palmės šakeles vertinami tokia kriterijai, kaip žinomumas (pagal kurį studijų programos yra atpažįstamos tam tikrose įmonėse), pirmojo darbo užmokesčio dydis. Studijų programų kokybei užtikrinti svarbūs absolventų atsiliepimai, kuriems įvertinti atliekamos apklausos.

EVF kalėdinis sveikinimas

EVF darbuotojai sveikina visus su artėjančiomis šventėmis ir naujaisiais metais.

Kiekvieno dėstytojo pasakyta mintis skatina suprasti tai, kad svarbiausia puoselėti žmogiškąsias vertybes, rūpinimąsi vieni kitais. Kartu ir nepamiršti, kad materialūs daiktai daug džiaugsmo nesuteiks. Kaip sakė dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė, dauguma manome, jog geriausia Kalėdinė dovana ekonomikoje – grynieji pinigai, bet iš tiesų tai neparodys tikrųjų jausmų artimiesiems.

Kviečiame žiūrėti video sveikinimą čia:

„Linkiu kiekvienam neprarasti pusiausvyros ir nesivaikyti materialių dalykų. Dovanokite vieni kitiems ne materialius dalykus, o gėrį, džiaugsmą, palaikymą, šilumą, supratimą, paguodą bei laimės akimirkas. Ir tai, kas yra svarbiausia – buvimą kartu. Džiugių, linksmų Kalėdų bei laimingų naujųjų metų. Iki kitų susitikimų EVF!“, – visa ko geriausio linki EVF dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė.

EVF – stiprus studijų programų šuolis į viršų

Pagal „Reitingai“ žurnalo duomenis, visos Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro ir magistrantūros studijų kryptys buvo įvertintos aukštesnėmis pozicijomis nei 2014 metais.

EVF vykdomose bakalauro studijose, verslo krypties studijos pakilo į 3 vietą iš 5-6 vietos. Ekonomikos studijų programa šiais metais yra 4 vietoje, lyginant su kitų universitetų vykdomomis šios krypties studijomis. Bakalauro rinkodaros studijoms suteikta 2-3 vieta pagal 2015-ųjų „Reitingai“ vertinimą.

EVF magistratūros studijose, šiemet pirmąją vietą užima rinkodaros krypties studijos. Šios studijų krypties absolventų įsidarbinimas 100 procentų. Verslo ir vadybos studijų kryptis yra 2 vietoje reitingų vietoje. Baigusių šią studijų kryptį absolventų įsidarbinimo vidurkis siekia – 92 proc. Be to, ši studijų kryptis ypatingai teigiamai vertinama darbdavių ir surinko 48 taškus iš 50. Vadybos studijų kryptis pakilo net 4 pozicijomis aukščiau ir pagal „Reitingai“ vertinimą užimą 4-ąją vietą. Ekonomikos studijų kryptis pakilo į 5 vietą iš 6-os, įsidarbinimas siekia 100 procentų. Finansų studijų kryptis pakilo nežymiai į 5-6 vietą, įsidarbinimas sudaro 91 procentą visų baigusiųjų.

Siekiant dar geresnės studijų kokybės Ekonomikos ir vadybos fakultete peržiūrimos, atnaujinamos bakalauro ir magistrantūros studijų programos. Ypatingai svarbus yra EVF bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, padedančiais studentams ir absolventams atlikti ne tik praktiką, o taip pat sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.