Kaip gyvena lietuviai?

„Kaip gyvena lietuviai?“ – tokį klausimą kartu su 15min žurnalistais rinkiminę naktį sprendė mūsų mylima dr. Viktorija Starkauskienė. Viena opiausių spragų, siekiant atsakyti į gyvenimo kokybės Lietuvos regionuose klausimą – statistikos problema.

Pasak Viktorijos: „tokios statistikossavivaldybių tema yra nedaug arba ji fragmentiška, nėra tęstinumo. Tuo tarpu, gyvenimo kokybės tyrimai reikalauja kompleksinio, visą apimančio vertinimo, ne tik vienos srities ar kelių rodiklių ištyrimo.

Įvertinus turimą statistiką ir keletą kompleksinių gyvenimo kokybės matų, reikia pastebėti, kad regioniniai skirtumai Lietuvoje išlieka ryškūs. Ypatingai didelis atotrūkis tarp užimtumo mieste ir kaime. Aukščiausio nedarbo teritorijos išsidėsčiusios šalies pasienyje, vietovėse, nutolusiose nuo didžiausių šalies miestų. Norėtųsi, kad žmogus, gyvenantis bet kurioje Lietuvos teritorijoje, turėtų panašias galimybes mokytis, dirbti ir uždirbti, gyventi orų, sveiką ir saugų gyvenimą.

Pagal Vilniaus politikos analizės instituto skelbiamą savivaldos gerovės indeksą, gyvenimo kokybės vertinimuose pirmauja didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Vilnius išlieka tiek investicijų, tiek gyventojų traukos centru. 2/3 visų tiesioginių užsienio investicijų tenka būtent Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat tai vienintelė iš didžiųjų savivaldybių, į kurią gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta.

Blogiausia situacija yra Zarasuose, Lazdijuose ir Ignalinoje, kur prasta geografinė padėtis – savivaldybės labiausiai nutolę nuo didžiųjų Lietuvos centrų. Žemesnes pozicijas pagal gyvenimo kokybę savivaldybėms lėmė mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius, lėta vietos ūkio plėtra – darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nesukuria daug darbo vietų. Taip pat joms būdingas žemas darbo jėgos mobilumas ir nedidelės tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui.

Apibendrinant, kaip bežiūrėtume, ekonomika vaidina tikrai didelį vaidmenį Lietuvos regionuose. Taip pat reikia nepamiršti kintančios gerovės sampratos ir didėjančios atsakomybės kiekvienam iš mūsų. Žalinga tampa piliečių užimama laukimo pozicija, kai patys gyventojai nelinkę rodyti iniciatyvos. Šių dienų gerovės kūrime turi dalyvauti ne tik valstybinės ar savivaldybių institucijos, bet kartu patys piliečiai, kaip aktyvūs miesto bendruomenės ir šalies visuomenės nariai“.

2019 – niekfluenceriai mirė. Tegyvuoja influenceriai!

Vytauto Didžiojo universiteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas marketingui dr. Justinas Kisieliauskas pasakoja apie 2019 m. socialinių tinklų nuomonės lyderių tendencijas.

“Ką darysime 2019?” – klausia vadovas, “naudosime influencerius” – išsišiepęs atšauna įmonės marketingistas.
Tada pažeriami maždaug tokie argumentai:

– 7 interneto vartotojai iš 10 pasitiki kitų vartotojų nuomone ir tik 3 – reklama;

– 2019 m. influencerių marketingui bus išleista 10 mlrd. dolerių;

Na, o jei tai neįtikina, ištraukiama finalinė korta:

– “O matėte, kaip mūsų konkurentą praėjusį mėnesį reklamavo „turgelavičiūtė“?”

Tačiau niekas nekalba apie tai: kokia rinka yra persisotinusi niekfluencerių ir jų sukurto (ar įmonės atsiųsto) turinio bei kokią neigiamą įtaką tai turi tiek pačiam influenceriui, tiek įmonei; kokia dalis vartotojų dėl šios situacijos vis dar pasitiki influenceriais; galop, kokia tikimybė, kad net ir kruopščiai parinktas nuomonės lyderis atpirks investuotus pinigus?

Tai visgi, ką su influenceriais daryti 2019?

– > Iš rinkos išbraukti niekfluencerius – influencerius, kurie užvakar reklamavo jogurtą, vakar tepaliuką, šiandien nori reklamuoti jus, o ryt – jūsų konkurentą. Verčiau išbandyti pigesnes alternatyvas – dar nenuvalkiotus, tačiau įmonės vertybes atitinkančius nuomonės lyderius, ar mažiau sekėjų turinčius mikro-nano influencerius.

– > Reikalauti iš influencerio tiek istorinės statistikos, kuri leistų daryti prielaidas apie būsimą bendradarbiavimo sėkmę, tiek kūrybiškumo, kuriant kuo natūralesnį ir į bendrą jo srautą įsiliejantį turinį.

– > Matuoti influencerių marketingo ROI (investicinę gražą) – juk tai dar viena, pamatuojama ir su kitomis palyganama marketingo priemonė, kurios naudojimas turėtų remtis ne madomis, o efektyvumu.

– > Galiausiai, ieškoti prekės ženklo ambasadorių – asmenų, kurie su jūsų preke ar paslauga susitapatintų kur kas ilgesniam nei vieno įrašo laikotarpiui.

Reikia pripažinti, kad nežinodami patys ir sukūrėme niekfluencerių rinką. Gera žinia ta, kad kaip sukūrėme, taip patys ir galime ją… To ir norisi palinkėti 2019-iesiems.

Ko tikėtis stojant į bakalauro studijas šiemet?

(Šaltinis vdu.lt)

Sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Sausio 17 d., Kaune ir vasario 7-9 d. Vilniuje vyksiančiose studijų mugėse vyresniųjų klasių moksleiviai, abiturientai ir visi, susidomėję 2019 metų stojimu į aukštąsias mokyklas, yra kviečiami prieiti prie VDU studijų stendo bei susipažinti su visomis naujovėmis, kurios laukia šiemet.

Šiais metais VDU skatina moksleivius galvoti ne vien apie perspektyviausias specialybes, o į savo ateities profesiją pažvelgti kaip į kasdienybę keičiančią gyvenimo misiją ir niekada nesustoti mokytis bei tobulėti kelių disciplinų srityse. Universitetas kviečia drąsiai realizuoti save, sujungiant savo siekius, pomėgius, gebėjimus bei žinias į vieną ir patiems organizuotis savo studijas taip, kaip norisi.

„Pasibaigus susijungimui, svarbu suprasti, kad VDU studijų kultūra išlieka, o visose studijų programose pokyčiai taip greitai nepasijaus, tačiau atsivers galimybės, kuomet beveik visas studijų ir mokslo sritis galima rasti vienoje aukštojoje mokykloje – šis pasikeitimas kartu su studentų, dėstytojų, mokslininkų bendradarbiavimu atneš visai naujas mokymosi patirtis, kurios kurs naujas tendencijas darbo rinkoje bei valstybėje“, – pasakoja VDU rektorius prof. Juozas Augutis, pabrėžęs, kad naujasis VDU dar labiau skatina praktinį mokymąsi studijose ir visapusį išsilavinimą, ypač kalbant apie naujos kartos pedagogų rengimą bei žemės ūkio mokslus.

Nuo rudens VDU Švietimo akademija studijas vykdys Kaune ir Vilniuje

Praeitą rudenį studijas pradėjusi vykdyti VDU Švietimo akademija šiemet naujų studentų lauks ir Kaune, ir Vilniuje. Taip norintys savo ateitį sieti su mokytojo profesija galės daug lanksčiau rinktis studijas.

„Esminis pokytis, kurį įgyvendiname – tai perėjimas nuo siauros specializacijos prie universalaus išsilavinimo. Ne tik sudarome galimybę įgyti dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją, bet ir ugdome kūrybiškumą, kritinį mąstymą, technologijų, medijų raštingumo, verslumo kompetencijas, didelį dėmesį skiriame užsienio kalboms. Šiandieniniam mokytojui neužtenka vien tik gerai išmanyti dėstomą dalyką – būtina gebėti prisitaikyti prie pokyčių, išsiugdyti savybę nuolat augti, tobulėti, turėti platų interesų lauką, peržengti disciplinos ribas“, – apie mokytojų rengimą VDU pasakoja rektorius prof. J. Augutis.

Vilniuje šiemet bus pradedamas priėmimas į šių sričių ugdymo bakalauro studijas: Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Mokomojo dalyko pedagogika (kalbų ugdymo, meninio ugdymo, socialinio ugdymo arba STEAM kryptys). Šios bakalauro studijos taip pat bus vykdomos ir Kaune, kartu su Švietimo ir informacinių technologijų ir Religijos pedagogikos studijų programomis. Išskirtinai tik Vilniuje stojantieji yra kviečiami rinktis Mokomojo dalyko pedagogikos kryptį „Lenkų kalba ir literatūra“, kadangi šių studijų absolventai itin paklausūs Vilniaus miesto apskrityje.

Po susijungimo VDU yra plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje, todėl būsimiems mokytojams atsiveria galimybės peržengti Švietimo akademijos ribas ir įgyti žinių iš pačių įvairiausių sričių ekspertų. „Tarkim, būsimas biologijos mokytojas galės tiesiogiai semtis žinių iš VDU aplinkotyros ir biotechnologijų specialistų, agronomų, miškininkų, naudotis laboratorijomis ir mokslinėmis duomenų bazėmis, informatikai – gilinti žinias dirbtinio intelekto laboratorijose. O, pavyzdžiui, nagrinėjant darnaus vystymosi temą galbūt net susėsti prie vieno stalo su ekonomistais, sociologais ar politologais. Akivaizdu, kad tiek studijų, tiek edukologijos mokslų kokybę tai perkels į kitą lygmenį“, – apie įvairius ugdymo mokslų pranašumus VDU kalba rektorius prof. J. Augutis.

Žemės ūkio akademijoje – tarpdisciplininės studijos ir papildomos kompetencijos

Žemės ūkis šiuo metu yra vis labiau modernizuojamas, skaitmenizuojamas bei robotizuojamas, veikiantis globaliose rinkose, todėl susijungus universitetams siekiama išvystyti stiprias tarpdisciplinines studijų programas, sustiprinti vykdomas žemės ūkio ir biosistemų inžinerijos studijas bei tyrimus. „Sujungus universitetų akademinį potencialą ir bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, be tradicinių agrobiologinių žemės ūkio krypčių bus ir toliau plėtojamos biosistemų inžinerijos, klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimų kryptys, stiprinamos dirbtinio intelekto technologijos“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas.

Šiemet VDU Žemės ūkio akademijoje vyks priėmimas į šias bakalauro studijų programas: Agronomija, Akvakultūros technologijos, Apskaita ir finansai, Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos, Gamybos ir perdirbimo inžinerija, Hidrotechninės statybos inžinerija, Kaimo plėtros administravimas (ir anglų kalba), Kultūros turizmo vadyba (ir anglų kalba), Logistika ir prekyba (ir anglų kalba), Maisto žaliavų kokybė ir sauga, Miškininkystė, Taikomoji ekologija (ir anglų kalba), Želdininkystė ir kraštovaizdžio dizainas, Žemės ūkio mechanikos inžinerija (ir anglų kalba) ir Žemėtvarka. VDU Žemės ūkio akademijoje studijos ir toliau bus grįstos praktiniu mokymusi bei bendradarbiavimu su verslu. Taip bus suteikiamos papildomų stipendijų galimybės bei praktika. Akademija šiemet organizuoja nemokamus parengiamuosius kursus biologijos valstybiniam egzaminui. Kiekvieno organizuojamo užsiėmimo tema skirtinga, tačiau dalyviai gali rinktis dalyvauti dalyje arba visuose užsiėmimuose. Kursuose kviečiami dalyvauti abiturientai ir kiti vyresniųjų klasių moksleiviai.

Pasak prof. A. Maziliausko, iš tiesų šiandien darbo rinkoje yra patrauklus toks absolventas, kuris geba naudotis informacija, skaitmeniniais duomenimis, juos pritaikyti, priimti sprendimus, dirbti komandoje, komunikuoti keletu užsienio kalbų. „Buvimas viename darinyje su VDU, kuriame mokoma net 30 užsienio kalbų, daugiau laisvo dalykų pasirinkimo galimybių neabejotinai praplės studentų galimybes susikurti savo kompetencijas, patiems pasirenkant mokslo dalykus“, – naujas galimybes studentams po susijungimo pristato VDU Žemės ūkio akademijos vadovas.

Studentams VDU suteikia įvairias galimybes, leidžiančias jiems įgyti visapusį išsilavinimą, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkybių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus: universitetas siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, Verslo praktikų centro verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.

Plačiau apie studijas VDU

Daugiau informacijos

Dar kartą apie pensijų reformą

Ar kaupti? Kur kaupti? Kaip kaupti? Tokių klausimų per pirmąją sausio pusę išgirdome ne vieną kartą. Ir nors žiniasklaidos priemonės mirga įvairiais komentarais, pranešimais, o pensijų fondų valdytojai aktyviai kviečia klientus asmeninėms konsultacijoms, dauguma žmonių sau atsakymo dar neturi. Tam laiko yra iki 2019 metų birželio 30 d. O mes prašome, kad doc. dr. Asta Gaigaliene pakomentuotų susidariusią situaciją.

„Vienareikšmiškai galima teigti – šiųmečiai pensijų sistemos pokyčiai privertė apie pensiją pagalvoti didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų. Tą tikrai vertinu teigiamai, kadangi statistika rodo, jog žmonių, nesuvokiančių nei kur kaupia, nei tuo labiau kodėl kaupia iki šiol buvo apie 2/3 visų antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių. Taip pat gyventojų įsitraukimas į III pensijų pakopą buvo palyginti žemas.
Dabar svarbiausia, kokius sprendimus žmonės priims po šio sujudimo. Variantų tikrai yra nemažai (žr. https://socmin.lrv.lt/…/pensiju-kaupimas-iki-kada-reikia-ap…), tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog sprendimai turi būti individualūs. Jeigu kaimynas, bendradarbė ar draugas nusprendė pasirinkti sustabdyti kaupimą, nebūtinai šis kelias bus tinkamas ir Jums.
Jeigu Jums užduotų klausimą „Ar pirkti man automobilį?“ Pirmiausiai išsiaiškintumėte, ar klausiantysis automobilį jau turi, ar turi santaupų, kiek uždirba, kiek jo šeimos narių, kur juo važinės, kokia spalva jam patinka ir t.t. Tai atrodo logiška. Tai kodėl žmonės nori universalaus ir visiems tinkančio atsakymo apie tai „Ar kaupti pensijai?“. Atsakymas labai priklauso nuo klausiančiojo: kiek jam/jai metų; kokia šeimyninė padėtis; kiek ir kokio turto jau turi; kiek uždirba; kaip norėtų gyventi senatvėje; kur norėtų gyventi senatvėje; ar jau kaupia pensijų fonde; kiek jau turi sukaupęs pinigų; kokia jo prognozuojama I pakopos (SODRA) pensijos dalis; ar maksimaliai pasinaudoja pajamų mokesčio lengvata ir t.t.
Tik susidėlioję dabartinio savo finansinio (ir ne tik) gyvenimo paveikslėlį ir nusipiešę pageidaujamos ateities viziją galėsime priimti protingus sprendimus!
Patarimas – nebijokite ieškoti patarimų, rekomendacijų, konsultacijų, bet būtinai sprendimus priimkite patys!”

Šventės ir laimės paradoksas

Artėjant šventėms, paklausėme, o ko doc. dr. Viktorija Starkauskienė palinkėtų mums visiems?

„Šiandien važiuojant mašina išgirsta žinutė per radiją apie vartojimo kreditų lengvatines sąlygas gruodžio mėn. ir tuo vis daugiau susigundančių žmonių mane taip pat privertė susimąstyti. Nejaugi ir švęsti pradedame ateities sąskaita? 20 % – tiek vidutiniškai išauga apyvarta mokėjimo kortelėmis kiekvieną gruodžio mėn. Tuo tarpu, kiekvienų metų pirmą sausio dešimtadienį atsiskaitymų banko kortelėmis sumažėja iki 40 %. Dar kyla klausimas, kodėl daugelis praėjus šventėms jaučia tuštumą, nusivylimą ir nepasitenkinimą?

Pagal tai, kas dabar vyksta, suprantu, kad daugeliui šventės – tai besaikis pirkimas ir vartojimas, dovanos ir nukrauti stalai. Jei jas suprantame tik taip, va tuomet ir duodame pagrindą Laimės paradoksui veikti. Vartojimas lyg auga, pinigų kiekis ateities sąskaita taip pat, o laimės nedaugėja. Suprasti, kodėl taip yra, didelio mokslo nereikia. Žmogus toks sutvėrimas – turėdami daugiau, norime dar daugiau. Psichologai ir laimės ekonomikos teoretikai tai aiškina hedoninės adaptacijos teorija. Kitas laimės paradokso paaiškinimas glūdi jau ne asmeninėje, o socialinėje sferoje – mūšis už statusą, kitaip – žiurkių lenktynės, materialinių dalykų reikšmės pervertinimas. Tai rodo vis ankstėjantis mėnuo beprotybės, perspaustos dienotvarkės ir jau kasdienybe tapusiu paslaugų sektoriaus šūkiu „Iki švenčių – neįmanoma!”.

Ramių ir sąmoningų švenčių – štai ko linkiu visiems artėjant didžiausioms šių metų šventėms. Kurkime šventę savo širdyse kasdien, kad ir be ypatingų progų!”