Dovanų pirkimas irgi mokslas

Ar žinojote, kad perkant dovanas Jums gali padėti mokslo žinios? Apie tai mintimis dalinasi VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė Akvilė Karaliūtė. Jos komentaras pateikiamas žemiau.

Akvilė teigia, kad „artėjant didžiausioms metų šventėms dažnai įsisukame į rūpesčius (arba džiaugsmus), kokią dovaną išrinkti savo artimiausiems draugams, giminaičiams ar kitiems asmenims. Tačiau ar tikrai tik didžiųjų švenčių (įskaitant ir gimtadienius) proga turėtume pirkti vieni kitiems dovanas? Taip pat kyla klausimas – ar geriau susikooperuoti ir pirkti vieną didesnę dovaną? Atsakymas į šiuos klausimus gali būti dvejopas.

Dažnam iš mūsų išgirdus klausimą apie vienos ar kelių dovanų pirkimą kiltų mintis – kam vargti ir ieškoti dovanų kelis kartus per metus, geriau padovanosiu vieną kartą kažką vertingesnio ..? Vertinant iš praktinės pusės, taip – sutaupoma laiko, o galbūt ir pinigų, nes keli apsipirkimai dažnu atveju neišvengiamai įtakoja didesnes išlaidas (ne tik pačiai dovanai, bet ir pašaliniams daiktams, kuriais beieškodami dovanos susižavime). Tačiau, žiūrint iš kitos pusės, ar nesmagu būti nustebintiems dažniau nei tik per šv. Kalėdas, gimtadienį ar kitą didesnę šventę? Atsakymas į šį klausimą gali būti pagrindžiamas žmonių psichologijos, kurią apibūdina perspektyvos teorijos vertės funkcijų susiejimas, aspektu: pagal perspektyvos teoriją, integruoti (apjungti) laimėjimai (šiuo atveju, dovanos) turi mažesnę vertę nei du ar daugiau atskirų laimėjimų. Taigi, remiantis šia ideologija, žmonėms geriau dažniau duoti mažų dovanų nei vieną didesnę, nes laimėjimai yra vertingesni, kai jie atskirti. Keletas mažų staigmenų gali būti suprantama kaip vieno asmens duodamos dovanos keliskart metuose ir kaip atskirų žmonių duodamos dovanos vienam asmeniui individualiai, neperkant vienos dovanos visiems kartu. Kodėl taip yra? Todėl, kad, gaudamas dovaną, žmogus yra tam tikrame pradiniame taške, kuriame viską vertina nuo „nulio“. Vertinant nuo šio atskaitos taško, pirmasis laimėjimas turi didesnę vertę nei antrasis, trečiasis ir t. t. Tokiu būdu padaromas didesnis teigiamas poveikis nei gaunant kelis laimėjimus iš karto: dovanojant kelis kartus per metus, kiekvienas kartas vertinamas nuo atskaitos taško („nulio“), todėl bendrai žiūrint gaunama didesnė vertė nei gaunant dovaną tik vieną kartą, nepaisant to, kad ji vertingesnė.

Kalbant apie perspektyvos teoriją, galima pateikti analogiją: įsivaizduokite, kad įeinate į visiškai tamsų kambarį ir užsidegate lemputę – pamatote ryškų skirtumą – lyginant su visiška tamsa, jau galite kažką matyti; jei užsidegate antrąją lemputę, matote dar ryškiau, bet efektas nėra dvigubas, t. y. jums nepasidaro dvigubai ryškiau. Taip pat ir su dovanomis: jei žmogus gauna vieną didelę dovaną, jaučiasi laimingas, bet jei gauna kelis kartus po mažesnę dovaną, bendras malonumo jausmas yra kur kas didesnis. Taigi, remiantis perspektyvos teorijos idėja, nesudėkite visų dovanų į vieną maišą, nesikooperuokite pirkti vieną didesnę dovaną konkrečiam asmeniui ir stenkitės stebinti artimus žmones kuo dažniau.”

Kiek esate pasirengę sumokėti už Gerovės MIESTĄ?

Gerovės reiškinį analizuojanti VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkė Viktorija Starkauskienė dalinasi įžvalgomis gerovės valstybės tema.

„Ar kada susimąstėte, kokio norėtumėte Gerovės miesto ir kiek už jįesate pasirengę sumokėti? O už Gerovės valstybę? Sumokėti pirmiausia ne pinigais, o asmenine atsakomybe ir iniciatyva, bendradarbiavimu ir keičiamais kasdienio vartojimo, pardavimo ar gamybos įpročiais. Ne paslaptis, kad gerovės valstybėsrenesansas pastebimas ir šių dienų Lietuvoje. „Ateityje mes turime skirti daugiau dėmesio mažesnes pajamas gaunantiems, kaimiškųjųvietoviųir vyresnio amžiaus gyventojams, žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, taip pat kątik studijas baigusiam jaunimui“ – teigė šalies vadovas Gitanas Nausėda, šiais metais Niujorke pristatydamas gerovės valstybės kūrimo principus. O jei kiekvienas pradėtume kurti gerovės valstybęnuo savęs ir tą daryti ne „ateityje“, o šiandien, t. y. dabar? Savo pavyzdžiu, kad galima pradėti kurti gerovę nuo savęs, į procesą įtraukiant jauną žmogų, parodė Vytauto Didžiojo universiteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos.

Įkvėptas ChangeMakersON organizacijos, paskatintas geriausių verslo patirčių, studijose taikomų inovatyvių studijų metodų bei palaikomas Įmonių socialinės atsakomybės, Dalijimosi ekonomikos ir Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentų, startavo projektas Gerovės Miestas. Jo tikslas – sukurti socialines inovacijas mūsų gimtajam miestui Kaunui ir į miesto bei šalies mastu sprendžiamas problemas pažiūrėti kaip į galimybes. Pasak Simonos Šimulytės, Tarptautinės socialinių inovacijų vystymo programos ChangeMakersON įkūrėjos, sėkmingi galime būti tik kartu, kuriant bendrą ekosistemą, kuri atliepia mūsų šalies ateities – šiandienos jauno žmogaus poreikius. „Dalintis galima ne tik daiktais, teikiamomis paslaugomis, bet ir savo žiniomis, gerosiomis patirtimis, ir svarbiausia – laiku bei iniciatyva, vienijant mokslą, jaunuosius talentus, verslą, savivaldybės bei valstybės institucijas“ – teigia dr. Viktorija Starkauskienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytoja, į projektą įtraukusi Dalijimosi ekonomikos studentus.

Ne paslaptis, viena iš kainų, kurią turime sumokėti už gerovės miesto, gerovės valstybės kūrimą, jau pradžioje paminėta socialinė atsakomybė ir kasdienių įpročių keitimas. „Sukurti socialinę inovaciją Kauno miestui, kuri būtų ne tik finansiškai stabili, bet kartu darytų teigiamą poveikį aplinkai“ – tai dar viena projekto užduotis, kurią atskleidžia dr. Evelina Bendoraitienė ir doc. dr. Asta Gaigalienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos, projekte dalyvaujančios kartu su Įmonių socialinės atsakomybės bei Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentais.

Gal iš tikrųjų laikas suprasti terminą „gerovės valstybė“ ne tik kaip abstrakčią sąvoką, paaiškinančią šalyje vykdomą socialinę politiką plačiąja prasme, o kaip gerovės bendruomenę, gerovės miestą ir tik tada valstybę? Tikėtina, tada nereikėtų skambių politinių frazių ir imituojamų veiksmų, faktų, pavienių rodiklių ar sudėtinių indeksų. O svarbiausia – viso to rezultatas būtų laimingas žmogus, laiminga šeima, bendruomenė, miestas, visuomenė ir, žinoma, valstybė.”

Atlikta analizė rodo – Lietuvos transporto sektorius auga

Netylant kalboms apie transporto sektorių ir jo svarbą Lietuvai, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Viktorija Tauraitė atlikusi ekonominę analizę teigia, kad:

„Transporto ir saugojimo sektorius svarba Lietuvos kontekste yra akivaizdi. Tai galima pagrįsti trumpa ekonomine apžvalga. Surenkamų mokesčių kontekste transporto ir saugojimo sektorius taip pat yra reikšmingas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad 2014–2018 m. bendrai surenkamų mokesčių kiekis transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje pasižymėjo didėjimo tendencija. Šiuo laikotarpiu vidutinis metinis augimo tempas buvo lygus 41,33 proc. Svarbus transporto ir saugojimo sektoriaus vaidmuo yra pastebimas ir 2018 m. Pagal bendrai surinktų mokesčių kiekį, transporto ir saugojimo sektoriaus sumokėti mokesčiai buvo ketvirtoje vietoje, ranguojant sektorius nuo didžiausiai iki mažiausiai mokesčių sumokėjusių ekonominės veiklos juridinių asmenų (pirmoje vietoje – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas: 40,85 proc.; antroje vietoje – apdirbamoji gamyba: 12,51 proc.; trečioje vietoje – nekilnojamojo turto operacijos: 6,82 proc.; ketvirtoje vietoje – transportas ir saugojimas: 6,11 proc.;procentai pateikiami nuo VMI bendrai surinktų mokesčių sumos 2018 m.). Tiksliau sakant, 2018 m. transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje buvo sumokėta 495 037 tūkst. eurų mokesčių, t. y. 6,11 proc. nuo bendrai surenkamų mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitą.

Detalizuojant juridinių asmenų sumokamus mokesčius transporto ir saugojimo srityje, išsiaiškinta, kad 2018 m. transporto ir saugojimo sektoriaus juridiniai asmenys sumokėjo 45,76 proc.akcizo mokesčių pavidalu, 29,42 proc. – gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, 13,64 proc.– pelno mokesčio pavidalu (procentai apskaičiuoti nuo bendro sumokamų mokesčių kiekio transporto ir saugojimo sektoriuje 2018 m.

Verta atkreipti dėmesį ir į sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę transporto ir sektoriuje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad transporto sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė (toliau – BPV) svyruoja nuo 12,9 proc. (2015 m.) iki 13,3 proc. (2017 m.). Dinaminiu požiūriu galima teigti, kad transporto sektoriaus indėlis į BPV didėja. Apskaičiuota, kad vidutinis transporto sektoriaus (tiesioginis) indėlis į BPV 2014-2017 m. buvo lygus 13,1 proc.

Pagrindinį dėmesį skiriant krovinių vežimui, taip pat pastebima, kad transporto sektorius yra svarbus. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išsiaiškinta, kad visų rūšių transportu vežta 7,2 proc. daugiau krovinių, lyginant 2019 m. I ketvirtį nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Vadinasi, transporto sektoriaus vaidmuo 2019 m. tampa vis svarbesnis. Akcentuotina, kad šiuo laikotarpiu išaugo krovinių vežimas jūrų transportu – 10,2 proc., kelių transportu – 9,9, geležinkelių transportu – 2,7 proc. Tarptautinės prekybos kontekste krovinių vežimas kelių transportu sudarė net 54 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo. Detalizuojant tarptautinę prekybą kelių transportu, verta išskirti Latviją (24,2 proc.), Vokietiją (10,8 proc.) ir Lenkiją (9,4 proc.), kuriose atitinkamai įvežama ir išvežama santykinai daugiausiai krovinių pagal šalis 2019 m. pirmą ketvirtį (eliminavus kitų šalių kategoriją, kurią išskiria Lietuvos statistikos departamentas).

Taigi, atlikus transporto sektoriaus trumpą ekonominę apžvalgą, galima teigti, kad šis sektorius yra svarbus ir reikšmingas Lietuvoje. Dėl šios priežasties tikslinga yra įvertinti ir „Mobilumo paketą“, kurį ketinama priimti Europiniame lygmenyje. Kelių transporto atžvilgiu akcentuotini šie aspektai:

reikalavimas grąžinti transporto priemones kas keturias savaites – akivaizdu, kad šis reikalavimas nėra racionalus ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais. Ekonominiu požiūriu manytina, kad transporto priemonių grąžinimas (tikėtina, kad jos dažnai būtų ne pilnai pakrautos) nesukurtų papildomos pridėtinės vertės. Aplinkosauginiu požiūriu, nustatyta, kad egzistuoja neigiamas ryšys tarp į aplinką išmetamų teršalų ir sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BVP). Vadinasi, šio reikalavimo įsigaliojimas galėtų neigiamai paveikti ekonomiką.
kabotažo apribojimai – padidintų administracinę naštą, kadangi kompanijos, vykdydamos savo veiklą, turėtų atsižvelgti į daugiau nei 20 skirtingų nacionalinių teisinių reikalavimų ir daugiau nei 50 skirtingų minimalaus mėnesio darbo užmokesčio sistemų.
reguliaraus poilsio draudimas transporto priemonių kabinose – šiuo atveju trūksta išvystytos infrastruktūros, kad šis reikalavimas būtų efektyviai įgyvendinamas. Be viso to pastebimas ir ekonominių vertinimų trūkumas šioje tematikoje.
trečiosios šalies problema – „Mobilumo paketo“ reikalavimai būtų privalomi Europos Sąjungos šalims. Suprantama, kad tarptautinė prekyba kelių transporto priemonėmis yra vykdoma ir kitų, ne Europos Sąjungos šalims, priklausančių šalių. Tokiu atveju kelių transporto rinkai būtų sukuriami dirbtiniai barjerai, o rinkoje būtų pastebimi diskriminaciniai aspektai Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių šalių atžvilgiu.

Be šių ir kitų „Mobilumo paketo“ aspektų, galima įžvelgti grėsmes ir nacionaliniame kontekste. Viena iš jų yra tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas nuo 1,3 iki 1,65.

Taigi akivaizdu, kad transporto sektorius yra svarbus tiek bendrosios pridėtinės vertės, tiek surenkamų mokesčių kontekste. Dėl šios priežasties neracionalūs ir ekonomiškai neįvertinti valdžios sprendimai tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.”

Ar alaus suvartojimas Lietuvoje mažėja?

Būtent tokią tendenciją įžvelgė #VDUevf doktorantė Viktorija Tauraitė, kuri atlikusi alaus pramonės Lietuvoje tyrimą konstatuoja: „nuo 2014 m. alaus pardavimai Lietuvoje pasižymi mažėjimo tendencija.”

Daugiau įdomių įžvalgų pateikiama tolimesniame tekste.

Ekspertė pastebi, kad nuo 2014 m. alaus pardavimai Lietuvoje pasižymi mažėjimo tendencija. Remiantis Passportduomenų baze, 2018-2019 m. prognozuojama, kad alaus pardavimai taip pat turėtų atitinkamai mažėti. Akivaizdu, kad akcizo padidinimas turi įtakos alaus pardavimams. Alaus daryklų skaičius Lietuvoje taip pat yra linkęs mažėti. Pavyzdžiui, remiantis Euromonitor International naujausiais statistiniais duomenimis, 2015 m. aktyvių daryklų skaičius (neįtraukiant mažų alaus daryklų) buvo lygus 75, o 2016 m. – 72. Kita vertus, pasauliniame kontekste alaus pardavimai 2017 m. sudarė tik 0,12 proc., o vakarų Europos kontekste – 0,85 proc. Vadinasi, Lietuvos aludariai pasauliniame kontekste neužima reikšmingos rinkos dalies, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos mastu jie yra svarbūs ir reikšmingi.

Taip pat teigiama, kad alaus kaina Lietuvoje 2017 m. vidutiniškai padidėjo 28 proc. Remiantis Euromonitor International naujausiais statistiniais duomenimis, alaus kainos priklausomai nuo kategorijos 2017 m. pateko į minimus kainų intervalus (už litrą alaus): ekonominė klasė – 1,40 eurų ir mažiau; vidurinė klasė – 1,90-2,20 eurų; aukščiausia klasė – 2,20 eurų ir daugiau.

Remiantis Passportduomenų baze, nustatyta, kad 2017 m. pagrindiniai rinkos žaidėjai alaus pramonėje, kurie bendrai užėmė 71,4 proc. rinkos, buvo: UAB „Švyturys Utenos Alus“ (30,5 proc.); AB „Volfas Engelman“ (15,5 proc.); UAB „Kalnapilio-Tauro Grupė“ (15,4 proc.); UAB „Lidl Lietuva“ (10,0 proc.).

Taigi nors Lietuvos alaus industrija pardavimų kontekste pasauliniu mastu nėra reikšminga, tačiau akivaizdu, kad nacionaliniu mastu pagrindinį vaidmenį vaidina keturi rinkos dalyviai.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė pasisako už saikingą alkoholio vartojimą ir primena, kad alkoholis kenkia žmogaus sveikatai. Tai patvirtina ir statistinė analizė. Remiantis Passportduomenų baze, nustatyta, kad tarp alkoholio vartojimo ir tremoro (sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nevalingais tam tikrų kūno dalių drebėjimais) egzistuoja ryšys: kuo daugiau asmuo vartoja alkoholio, tuo dažniau jam gali pasireikšti tremoras. Taip pat išsiaiškinta, kad, pavyzdžiui, kuo daugiau vartojama alkoholinių gėrimų (konkrečiai – alaus), tuo didesnė tikimybė, kad alkoholį vartojančiam asmeniui pasireikš virškinimo sutrikimai bei kiti negalavimai.

#VDUevf atnaujino savo vizualinį identitetą

Naujuosius mokslo metus Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas pasitinka atsinaujinęs. Šįryt visuomenei buvo pristatytas naujasis jo vizualinis identitetas, kuriuo akcentuojamos ilgus metus fakultetą lydinčios vertybės ir išskirtinė jo vidinė kultūra.

Anot Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės Doc. Dr. Ritos Bendaravičienės, šis, naujasis vizualinis identitetas – tai žingsnis į naują VDU EVF istorijos tarpsnį. „Mes, žmonės, tikime tuo, ką darome. Visgi, dar labiau tikime tuo, ką matome. Turime būti aiškūs, suprantami, atpažįstami, įskaitomi. Dabartiniame informacijos sraute turime ne tik kalbėti. Turime būti išgirsti ir efektyviai perduoti savo žinią ir jausmą“, – tikina pašnekovė ir priduria, jog būtent šie aspektai paskatino ieškoti naujų vizualinio identiteto sprendimų.

Doc. Dr. Ritos Bendaravičienės teigimu, šiandien pristatomas naujasis VDU EVF įvaizdis turėtų padėti atskleisti ir visuomenei parodyti ne tik fakultete gimstančias pačias neįtikėtiniausias idėjas, tokias kaip vienintelė magistrantūros studijų programa Europoje, sukurta bendradarbiaujant su Eurolyga, neseniai duris atvėręs e-sporto kambarys, bendradarbystės erdvės ar probleminis mokymasis, bet ir bendruomenę vienijantį unikalų bendrumo, pasitikėjimo, bendradarbiavimo, pagarbos ir meilės savajai Alma Mater jausmą.

„Nors ir būdamas universiteto dalimi, Ekonomikos ir vadybos fakultetas pasižymi savita kultūra, kuri įsimena ne vienam. Pastarojoje ryškėja bendruomenė, jos betarpiškas artumas ir kultūrai sklisti padedanti aplinka, pasižyminti kūrybiškumu, laisve, veržlumu bei siekiu ne tik žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis, bet ir jas pralenkti“, – pasakoja VDU EVF prodekanas Justinas Kisieliauskas ir pažymi, jog būtent šių vertybių įprasminimo buvo ieškota kuriant naująjį fakulteto įvaizdį.

Jo teigimu, atsinaujinimo siekį paskatino ir individualumo stoka. „Iki šiol, kurdami savo įvaizdį viešojoje erdvėje, turėjome tik kryptį, nulemtą universiteto lygmeniu sukurto identiteto pagrindu. Įvykus dialogui tarp įvairių suinteresuotų pusių – studentų, verslo atstovų, fakultete dirbančių profesionalų, nuspręsta imtis esminių pokyčių ir suformuoti vientisą, profesionalų bei fakulteto vertybes atitinkantį identitetą, kuris bus atskleistas ne tik internetiniame puslapyje ar socialinių tinklų komunikacijoje, bet ir vidinėje, realioje komunikacijoje bei netrukus pasirodysiančioje aksesuarų linijoje“, – tikina pašnekovas.

Naująjį vizualinį identitetą kūrusi grafikos dizainerė Viltė Žumbakytė pažymi, jog norint išlaikyti bei sustiprinti VDU EVF ženklo įvaizdį, teko ieškoti grafinių sprendimų, galinčių suteikti daugiau laisvės bei šiuolaikiškumo, kurių ir buvo pasigendama anksčiau. „Iki šiol VDU EVF vizualiniai sprendimai buvo formuojamai pagal VDU stiliaus knygą, kuri, nors ir puikiai įtvirtina paties universiteto identitetą, sustiprina jo atpažįstamumą, fakultetams pašykšti laisvės, kuri Ekonomikos ir vadybos fakulteto atveju yra bene esminė“, – pasakoja pašnekovė.

Identiteto idėjai išreikšti buvo pasirinktas kaligrafinis EVF raidžių simbolis, peržengiantis oficialumo rėmus ir, anot V. Žumbakytės, idealiai tinkantis neformaliai, betarpiškai komunikacijai su tikslinėmis fakulteto auditorijomis. „Ieškodama grafinių sprendimų nutariau panaudoti papildomus šriftus bei spalvas, kurios leido pagyvinti pagrindinę, blyškiai žalią spalvą, priskirtą fakultetui. Be abejo, itin svarbus tapo kompozicinis aspektas – geometrizuotos formos bei spalvų persidengimai suteikė papildomo žaismo ir kūrybinės laisvės“, – teigia specialistė.

„Naująjį VDU EVF įvaizdį dabar jau pavadinčiau patraukliu ir įsimenančiu. Patraukliu, nes dominuoja tvarka, o įsimenančiu, nes EVF dabar jau kitoks, turintis unikalų kodą“, – tikina V. Žumbakytė.

VDUevf tyrėjų įžvalgos – pasaulinėje ISPIM konferencijoje

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Giedrius Jucevičius dalyvavo didžiausioje pasaulyje inovacijų valdymo profesionalų kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ISPIM (International Society for Professional Innovation Management), kuri šiemet vyko Florencijoje (Italija).

ISPIM mokslinė konferencija yra didžiausias ir labiausiai tarptautinėje inovacijų srities mokslininkų bendruomenėje vertinamas metų renginys, turintis giliausias mokslo srities tradicijas. 2019 metais vykusioji konferencija jau 30-oji, jubiliejinė ISPIM konferencija, buvo skirta pažymėti inovacijų Europoje 500-metį, todėl jai parinkta itin simbolinė vieta – Florencija (Italija). Konferencija kasmet pritraukia daugiau nei 500 dalyvių iš viso pasaulio šalių ir yra unikali dalijimosi inovacijų srities žiniomis platforma. Prof. G. Jucevičius jau daugiau nei dešimtmetį reguliariai dalyvauja ISPIM konferencijos renginiuose, pristato tyrimų rezultatus, moderuoja mokslinių diskusijų sesijoms, daugiausiai siejamoms su kūrybiškumu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu inovacijų ekosistemose.

Akimirka iš ISPIM konferencijos

Dalyvavimas ISPIM’2019 konferencijoje yra unikali galimybė vienoje vietoje sutikti inovacijų srities mokslininkus ir praktikus, atnaujinti tyrimo metodologijos žinias, sužinoti naujausius „gerųjų praktikų” pavyzdžius, juos susieti su besiformuojančiomis teorinėmis prieigomis.

2019 m. ISPIM konferencijoje prof. Giedrius Jucevičius parengė straipsnį ir skaitė pranešimą pavadinimu „Tarpdisciplininis žinių perkėlimas istorinėse inovacijų sistemose: lyginamasis požiūris” („Cross-disciplinary Knowledge Transfer in Historical Innovation Ecosystems: Comparative Perspective”). Pranešimo metu buvo nagrinėjamos skirtingos socialinės ir vadybinės sąlygos, lėmusios tarpdisciplininių sinergijų radimąsi tokiose skirtingose pasaulio inovacijų ekosistemose kaip Renesanso laikų Florencija, H. Fordo laikų Detroitas ar XXa. pokario Tokijas. Praktinės atvejų studijos buvo susietos su žinių perkėlimo ir inovacijų ekosistemų teorijomis bei atlikti apibendrinimai, išskiriant šių procesų universalumo ir specifiškumo aspektus.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K 712-13-0447) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Pirmoji aukštojoje mokykloje įkurta eSporto erdvė MAGNUS

2019 Gegužės 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse aukštojoje mokykloje įkurta eSporto erdvė MAGNUS. Minint fakulteto 30-metį, jos atidarymo dieną įvyko viešas NBA 2K krepšinio turnyras su 90-ųjų metų komandomis, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas greta erdvės esančioje eSporto arenoje.

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto iniciatyvą pasveikino ir Kauno vicemeras Andrius Palionis bei Lietuvos elektroninio sporto asociacijos vadovas Edvinas Eimontas. Pastarieji džiaugėsi fakulteto iniciatyvumu ir žadėjo visokeriopą paramą. Atidaromąjį turnyrą pradėjo VDU Studentų atstovybės prezidento Pauliaus Vaitiekaus ir moksleivių sąjungos atstovo Vytauto Čepo dvikova.

Pasak renginio organizatorių, MAGNUS erdvė – tai pirmas žingsnis, padėsiantis įsilieti į klubinio eSporto bendruomenę. Žaidėjai čia turės galimybę susipažinti su profesionalia virtualaus pasaulio industrija, išbandyti savo jėgas turnyruose ir atrasti terpę ilgą laiką stigmatizuotą pomėgį – kompiuterinius žaidimus – derinti su mokslu ar darbu.

„MAGNUS eSporto erdvė yra pritaikyta profesionalioms reikmėms. Joje žaidėjų laukia ne tik konsolės, bet ir 5 eSportininkams pritaikytos vietos, poilsio zona bei tiesioginėms transliacijoms vykdyti skirta įranga. Ne mažiau dėmesio skiriame ir varžybas tik iš šalies stebėti mėgstantiems – greta MAGNUS eSporto erdvės įkurta ir eSporto arena, kuri varžybas tiesiogiai stebėti leis didesniam gerbėjų skaičiui“, – pasakoja VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas Justinas Kisieliauskas.

„MAGNUS eSporto erdvė VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete atsirado neatsitiktinai – tai unikalaus projekto, „Euroleague Basketball Institute“ ir VDU vykdomos bendros tarptautinės magistrantūros studijų programos Sporto verslo vadyba (angl. Sports Business MBA by EB Institute), Lietuvos sporto federacijų sąjungos pripažintos 2018 Metų sporto iniciatyva, tęstinumas, pagrįstas atvirumu galimybėms, nuolatine naujų idėjų paieška ir drąsa jas įgyvendinti“, –tvirtina VDU EVF dekanė Rita Bendaravičienė. „Žinodamikaip specifinės teorinės verslo žinios pritaikomos sporto industrijoje, suteikdami išskirtinę galimybę susitikti ir susipažinti su sporto pasaulio asmenybėmis, perteikdami sporto valdymo subtilybes, dalindamiesi neišsemiama sporto verslo kūrimo ir plėtojimo patirtimi vykdant Sporto verslo vadybos magistrantūros programą kartu su Euroleague Basketball, suvokiame, kad eSportas – tai naujos kartos sporto šaka, pasižyminti didžiuliu dabarties ir ateities gerbėjų augimo potencialu, tad itin aktuali akademinei bendruomenei“.

„MAGNUS erdvėje kuriama mokslo ir eSporto sintezė yra unikali ir leidžia eSporto plėtros fenomeną ne tik stebėti, bet ir integruoti jį į tyrimus ar ekonomikos, vadybos, marketingo bei finansų studijas. Tikime, kad eSporto kompleksiškumas puikiai dera ir su VDU artes liberales dvasia“, – teigia Justinas Kisieliauskas.

Prie VDU EVF MAGNUS eSporto erdvės idėjos palaikymo komandos prisijugė Lietuvos krepšinio federacija ir populiariosios kultūros festivalis Comicon Baltics. Iniciatyvos rėmėju tapo energetinių gėrimų gigantas Red Bull.

Can machines paint?

There is a big hype going around Artificial Intelligence (AI) that what they can achieve and create. Art industry one of them that challenges machines through creativity and complexity. So we asked our phd. student Khalil Israfil-Zade to asnwer the following question. His answer follows:

„Firstly, let us look at these two portraits.

“The Portrait of Perugino”

“Portrait of Edmond de Belamy”

Left one is “The Portrait of Perugino” is a portrait of the Italian Renaissance artist Perugino attributed to his pupil Raphael or to Lorenzo di Credi, which was produced around 1504 and is now in the Uffizi Gallery, Florence.

In contrast, the right one is called “Portrait of Edmond de Belamy” created by Paris-based art collective “Obvious” using artificial intelligence (Generative Adversarial Networks – GANs) has been sold for $432,500 at Christie’s auction house in New York, October 25, 2018 — over 40 times higher than expected to sell.

Belamy’s portrait is signed with the mathematical formula describing the algorithm that was used to generate it.

Recent technological development inspires so much ongoing capability of art, and new art technologies create new occupations for individuals. AI algorithms will deliver new tools for expressing and transforming our specialty and culture emphatically; it was the same with other innovations before. Furthermore, the tendency of the simulation of the historical artist’s paintings and arts could make art more reachable to large parts of society. By researching and creating machines that are trying to simulate human-made arts could allow us to learn our creativity more and more.

After the comparison, let’s look at our question that “Can machines paint?”. The answer is “YES”. They can paint better than our expectation. However, the question is “would you call it as an art?”.

According to the related researches and experiments in this field, we can assume that creative machines do not have any semantic consideration of art regarding the perception of styles. It does not contain any information about the principles of art.

We are just at the beginning of the AI. Party just started. We can make a suggestion that in this stage of the creative machines we shouldn’t hide the fact that a competition between machine-generated or human-generated is not our aim. The machine-generated art also faces the similar challenge as the human-generated content: the challenge of generating a product that can be named as art.

Lastly, lets conclude it with “Obvious” mentions on their blog [3]:

“Will artificial intelligence be the artist of tomorrow?”

I would be tempted to answer:

“Is the camera the artist of today?”

References;

[1] Generative Adversarial Networks | Ian J. Goodfellow, Jean Pouget-Abadie, Mehdi Mirza, Bing Xu, David Warde-Farley, Sherjil Ozair, Aaron Courville, Yoshua Bengio | Arxiv |https://arxiv.org/pdf/1406.2661.pdf

[2] Obvious | Paris-based collective of artist and machine learning researchers | http://obvious-art.com/

[3] A naive yet educated perspective on art and artificial intelligence | Obvious | https://medium.com/@hello.obvious/a-naive-yet-educated-perspective-on-art-and-artificial-intelligence-9e16783e73da

”

Ateityje dirbti bus įdomiau

Ką, kaip ir kur ateityje dirbsime? Robotizacijos skvarba tampa dažno vaizduotę audrinančiu reiškiniu. Šia tema pakvietėme pasisakyti doc. dr. Sonatą Staniulienę. Jos teigimu:

„Pramoninės revoliucijos laikotarpiu žmonės irgi su šakėmis ėjo į gatves, persigandę, jog į jų pragyvenimo šaltinį kėsinasi garo varikliai ir kt. to laikmečio „high-tech“ išradimai.

Beje, verta suabejoti, ar šiuolaikinį jaunimą sužavėtume po studijų garantuodami galimybę susirasti darbą, nes jaunosios kartos supratimu, darbas turi sietis su gyvenimo būdu, hobiais, ką įdomu veikti, kas leidžia save realizuoti kaip asmenybę. Taigi, mes netgi turėtume būti dėkingi, kad robotai iš mūsų pasiglemš tuos neįdomius, biurokratinius darbus be kūrybos krislelio. O jei darbo vieta pasitaiko pas tūlą „naująjį lietuvį“ suprojektuota senoviškai, tuomet darbas yra tiesiog laisvės ir gyvenimo antonimas. O šiam belieka skųstis, kad neranda pakankamai darbuotojų.

Kokios pastebimos darbų pobūdžio kaitos tendencijos?

Freelancer‘iai, arba „laisvo oro direktoriai“ – dirbu B2B (outsourcing) būdu, nes svarbiau būti lojaliam ne įmonei, o pirmiausiai sau, savo asmenybei.

Patirčių ekonomikos dalyviai – dirbu įmonėje tol, kol įdomu, kol veda į priekį iššūkiai, kol galiu kažko išmokti, o kai „kelionė“ ir jos įspūdžiai baigiasi, ieškau kitos bangos savo „kite‘ui“.

Kad darbas būtų įdomesnis, imuosi daugiaveikos (multitasking), kuomet tiek darbų darau vienu metu, kad pamirštu visus rūpesčius buityje, šeimoje, piniginėje ar kitur – išsidalini, išsibarstai ir jau nebesusirenki.

O kad pakaktų sportinės įtampos – imuosi projektinio režimo darbų, kuriuose paprastai sudėtinga „sutilpti į laiką“ ir biudžetą, gali pajausti komandos stiprybės jėgą ir paramą bei tikrą „drive‘ą“.

Kuomet jau visko tampa per daug, tam yra Balis, Bora Bora ar koks kitas pasaulio kraštas, kur „perdegimą“ galima gydytis meditacija ar lėto įsisąmoninimo technikomis, padedant kokiam virtualiai žinomam asmeniniam stiliaus/gyvenimo/asmenybės treneriui. O tuomet, sąmonei išskaidrėjus, galima imtis ir naujų verslų…

Jei senjorai graudinasi pasakodami, kaip bulvių lupenas pokaryje valgydavo, tai jaunajai kartai dažniausiai negresia „tuščio šaldytuvo“ sindromas. Nebijodami badauti, jie gali sau leisti gyventi įdomiai ir iš principo ilgai neįdomių darbų nedirbti. Arba tik už didelius pinigus, kuriuos galima būtų prakeliauti ir kitaip investuoti į save.

Taigi: „Sveiki atvykę, robotai!”

Lietuviai tampa dosnesniais

Praūžus švenčių marationui, marketingo specialistės doc. dr. Miglės Šontaitės-Petkevičienės klausiame, apie lietuvių elgseną švenčių metu. Miglės teigimu:

„Lietuvoje pamažu įsivyrauja aukojimo tradicijos. Šalies gyventojai yra vis labiau linkę dalintis su esančiais nepritekliuje. Žmonės noriai įsitraukia į įvairias aukojimo iniciatyvas. Aukoja ne tik skambučiais, realiai, bet ir internetu. Privačiose Įmonėse ir savivaldybėse pastebimos Kalėdinių norų eglutės, kurių pagalba siekiama išpildyti vaikučių, neįgalių žmonių ar senelių Kalėdinius norus. Nors šalis World Giving Index 2018 metų duomenimis ir užima kuklią 138 vietą, teigiamų tendencijų ir gražių pavyzdžių apstu”.