VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto 2020 diplomų teikimo šventė
Liepos 2 d. ketvirtadienį Bakalauro ir Magistro diplomai bus įteikti Ekonomikos ir vadybos fakulteto absolventams. Diplomus atsiims Ekonomikos, Verslo administravimo, Verslo finansų ir Marketingo Bakalauro bei Finansų, Marketingo ir tarptautinės komercijos, Reklamos vadybos, Strateginio organizacijų valdymo ir Tarptautinės ekonomikos Magistro absolventai.
Atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią padėtį visoje šalyje dėl COVID-19 plitimo grėsmės, bei siekiant užtikrinti universiteto bendruomenės narių ir jų artimųjų saugumą, VDU Diplomų įteikimo renginys vyks kiek kitaip nei įprasta – šventė nebus tradiciškai atvira visiems. Diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse, tačiau artimieji ir draugai naujuosius absolventus galės pasveikinti lauke, o pačią diplomų įteikimo ceremoniją stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose įrenginiuose.
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU Didžiojoje salėje, tačiau artimieji ir draugai naujuosius absolventus, atsiėmusius diplomus, galės pasveikinti ir nufotografuoti lauke.
VDU DIDŽIOJOJE SALĖJE | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS :
10:00 val. Diplomai bus teikiami Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro studijų absolventams;
13:00 val. Diplomai bus teikiami Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantūros studijų absolventams.
VDU diplomų įteikimo transliacijos bus rodomos šioje nuorodoje: vdu.lt/diplomai ir vdu.lt/graduation.
Raginame absolventus pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Visiems Diplomų įteikimo šventės dalyviams rekomenduojama dėvėti apsaugines kaukes ir vienkartines pirštines.
Absolventai, kurie negalės dalyvauti diplomų įteikimo šventėje, savo diplomą per artimiausias penkias darbo dienas galės atsiimti savo fakultete, o vėliau – Studijų departamente.
Ekonominis žvilgsnis į darbo laiko reglamentavimo pirmuosius žingsnius
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta raginimų trumpinti darbo laiką. Vienas iš pateikiamų variantų yra darbo laiko trumpinimas iki 6 val., kitas – 2,5 dienų savaitgalis Lietuvoje. Šiame aktualijų kontekste įdomu nuosekliai apžvelgti darbo laiko reglamentavimo pirmuosius žingsnius.
XIX a. Tarptautinės darbo organizacijos atstovai ypatingą dėmesį pradėjo skirti darbo laiko taisyklių kūrimui. Tai sąlygojo siekis išvengti užimtų gyventojų sveikatos problemų (dėl ilgų darbo valandų) ir asmeniniam gyvenimui skiriamo laiko trūkumo (Tarptautinė darbo organizacija, 2020). Nepaisant to, šių diskusijų pradžią paskatino XIX a. devinto dešimtmečio neramumai, kurie buvo susiję su darbuotojų streikais ir reikalavimais sutrumpinti darbo dienos laiką (Guobaitė-Kirslienė, 2005) Taigi šios priežastys lėmė tai, kad buvo pradėta oficialiai diskutuoti ir spręsti problemas, susijusias su darbui skiriamu laiku.
Viso to rezultatas buvo pastebimas XX a. pradžioje. 1919 m. buvo parengta viena pirmųjų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, siekiant nustatyti dienos ir savaitės maksimalų leidžiamą darbo valandų skaičių. Remiantis 1919 m. konvencijos turiniu, kurį pateikia Tarptautinė darbo organizacija (2017a), tikslinė grupė – pramonės šakos darbuotojai. Šios formalios darbo laiko taisyklės nurodė, kad pramonės darbuotojų maksimalus darbo valandų skaičius per dieną negali viršyti 8 val., o maksimalus darbo savaitės valandų skaičius – 48 val. (nors buvo nurodomos ir išimtys). Vėliau, t. y., 1930 m. buvo parengta konvencija, kurioje tikslinė grupė – komercinių sričių, biurų darbuotojai (pvz., telekomunikacijų darbuotojai; administracinio sektoriaus darbuotojai ir pan.). Šiuo atveju ir komercinių sričių bei biurų darbuotojams, buvo įteisinta maksimali 8 val. darbo diena, o savaitės darbo valandų skaičius neturėtų viršyti 48 val. (Tarptautinė darbo organizacija, 2017b).
Galima daryti prielaidą, kad šių tarptautinių taisyklių darbo rinkoje sukūrimas ir taikymas turėjo pasekmių darbo rinkos dalyviams. Remiantis Y. D. Maoz (2010), pastebimi pokyčiai darbo rinkoje laiko paskirstymo atžvilgiu: apytiksliai nuo 1920 m. metinis darbo valandų skaičius (tenkantis vienam darbuotojui) pradėjo mažėti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pagrindinėse Europos šalyse. Suprantama, kad tokiai darbo laiko trukmės mažėjimo tendencijai galimai didžiausią įtaką turėjo Pirmojo pasaulinio karo padariniai. Kita vertus, po karo pramonė ir kiti sektoriai dažnai yra sunaikinami, todėl siekiant atkurti ekonominį gerbūvį po karo nedarbo lygis yra linkęs mažėti. Taigi ir bendras darbo valandų skaičius turėtų didėti. Akivaizdu, kad norint išsiaiškinti tai lėmusias priežastis reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą. Nepaisant to, manytina, kad tarptautinio lygio institutai taip pat galėjo sąlygoti darbo laiko trukmės pokyčius pasaulyje. Vadinasi, darbo laikas ir su juo susiję reglamentavimo aspektai yra svarbūs ir dažnai galintys daryti poveikį šalies ekonomikai, jos raidai ir pan. Šį aspektą pastebi ir J. S. Landefeld ir kt. (2009).
Tarptautinio darbo laiko reglamentavimo pakitimai pastebimi, analizuojant 1935 m. ir 1962 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas. Sudėtingu ekonominiu tarpukario laikotarpiu 1935 m. Tarptautinė darbo organizacija atkreipia dėmesį į ilgai besitęsiantį ir aukštą nedarbo lygį. Pasak R. Guobaitės-Kirslienės (2005), Tarptautinė darbo organizacija skatina keisti darbo laiką, kad visa tai neigiamai nepaveiktų gyventojų pragyvenimo lygio. Mokslininkė nurodo, kad tokio pobūdžio pokyčiams įtakos turėjo ir tuo metu vykstanti technologijų evoliucija, jų sparti plėtra. Taigi šis istorinis, politinis ir ekonominis kontekstas sąlygojo tai, kad nusprendžiama sutrumpinti darbo savaitę, kuri būtų lygi 40 val. per savaitę, nors maksimalus leidžiamas darbo valandų skaičius išlieka 48 val. per savaitę (Tarptautinė darbo organizacija, 2017c, 2017d). Dienos darbo valandų skaičius nekoreguojamas – 8 val. per dieną. Akcentuotina tai, kad 1962 m. konvencijoje nurodomas darbo laiko trumpinimo poreikis, tik atsižvelgiant į konkrečios šalies ekonominio išsivystymo lygį (Guobaitė-Kirslienė, 2005).
Vėliau Tarptautinė darbo organizacija skyrė dėmesį kitoms darbuotojų grupėms. Po dvidešimties metų, t. y. 1990 m., darbo laiko reglamentavimas buvo sukurtas ir naktinį darbą dirbantiems darbuotojams. Remiantis 1990 m. konvencijos turiniu, kurį pateikia Tarptautinė darbo organizacija (2017e), tikslinė grupė buvo naktinį darbą dirbantys asmenys, kuriems buvo siekiama sukurti tinkamesnes darbo sąlygas. 1994 m. darbo laiko reglamentavimo pakitimai buvo nukreipti į pusę darbo dienos dirbančių asmenų problematiką. Remiantis 1994 m. konvencijos turiniu, teisiškai buvo siekiama užtikrinti didesnę socialinę, finansinę ir darbo sąlygų aplinkos apsaugą pusę darbo dienos dirbantiems asmenims (Tarptautinė darbo organizacija, 2017f).
Verta atkreipti dėmesį ir į Europos laiko paskirstymo reglamentavimo aspektus, kurie rodo akivaizdžią darbo laiko institutų vystymosi raidą. Europos Taryba (1996) Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) nurodo užimtų gyventojų teisę į tinkamas darbo sąlygas. Vienos iš jų yra susijusios su darbo laiku. Europos Taryba skatina nustatyti priimtiną dienos ir savaitės darbo laiką, kurį palaipsniui vertėtų trumpinti, atsižvelgiant į našumo ir kitus socialinius, ekonominius rodiklius. Vadinasi, pradeda vyrauti nuostata, kad darbo savaitės laikas ilgainiui turėtų būti trumpinamas, o užimtų gyventojų produktyvumas – didėti. Galima daryti prielaidą, kad tokio pobūdžio nuostatų pokyčiams įtakos turėjo pasaulyje vykstantys globaliniai procesai, technologinė pažanga ir pan.
Vadinasi, XX a. aktyviai pradėti kurti formalūs darbo laiko institutai, kuriuos galima įvardinti kaip darbo laiko reglamentavimo pagrindus, vyraujančius šiuolaikiniame XXI a.
Literatūros sąrašas
- Europos Taryba (1996). Europos socialinė chartija (pataisyta). Prieiga per internetą: <http://www.journals.vu.lt/socialine-teorija-empirija-politika-ir-praktika/article/viewFile/8554/6399>, (prisijungta 2020 05 05).
- Guobaitė-Kirslienė, R. (2005). Darbo laiko teisinio reguliavimo esmė ir dinamika. Jurisprudencija, T. 74, Nr. 66, p. 57–65.
- Landefeld, J. S., Fraumeni, B. M., Vojtech, C. M. (2009). Accounting For Household Production: A Prototype Satellite Account Using The American Time Use Survey. Review of Income and Wealth, Vol. 55, No. 2, p. 205–225. doi: 10.1111/j.1475-4991.2009.00319.x
- Maoz, Y. D. (2010). Labor Hours In The United States And Europe: The Role Of Different Leisure Preferences. Macroeconomic Dynamics, Vol. 14, No. 2, p. 231–241. doi: 10.1017/S1365100509090191
- Tarptautinė darbo organizacija (2017a). C001 – Hours of Work (Industry) Convention, 1919 (No. 1). Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO::P12100_ILO_CODE:C001>, (prisijungta 2020 05 05).
- Tarptautinė darbo organizacija (2017b). C030 – Hours of Work (Commerce and Offices) Convention, 1930 (No. 30). Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:::NO:12100:P12100_ILO_CODE:C030:NO>, (prisijungta 2020 05 05).
- Tarptautinė darbo organizacija (2017c). C047 – Forty-Hour Week Convention, 1935 (No. 47). Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:::NO:12100:P12100_ILO_CODE:C047:NO>, (prisijungta 2020 05 05).
- Tarptautinė darbo organizacija (2017d). R116 – Reduction of Hours of Work Recommendation, 1962 (No. 116). Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:::NO:12100:P12100_ILO_CODE:R116:NO>, (prisijungta 2020 05 05).
- Tarptautinė darbo organizacija (2017e). C171 – Night Work Convention, 1990 (No. 171). Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:::NO:12100:P12100_ILO_CODE:C171:NO>, (prisijungta 2020 05 05).
- Tarptautinė darbo organizacija (2017f). C175 – Part-Time Work Convention, 1994 (No. 175). Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:::NO:12100:P12100_ILO_CODE:C175:NO>, (prisijungta 2020 05 05).
- Tarptautinė darbo organizacija (2020). International Labour Standards on Working time. Prieiga per internetą: <https://www.ilo.org/global/standards/subjects-covered-by-international-labour-standards/working-time/lang–en/index.htm>, (prisijungta 2020 05 05).
VDUevf Magistro studijų (nuotolinė) atvirų durų diena
2020 metų pavasario semestre EVF vyks nuotoliniai baigiamųjų darbų gynimai
VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete visi šių metų baigiamųjų darbų gynimai bakalauro ir magistro programose bus vykdomi nuotoliniu būdu.
Gynimai, kaip įprasta, bus viešai prieinami.
Atitinkamų programų gynimo laikai ir nuotolinės gynimo vietos adresai Adobe Connect sistemoje nurodomi žemiau esančiame tekste.
Prisijungimo prie Adobe Connect sistemos instrukciją rasite čia.
Bakalauro programos:
Marketingas
ac.vdu.lt/evf2/
Birželio 16, 17, 18 dienomis
Prisijungimas prie sistemos nuo 8:30 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 16:30 val.
Verslo administravimas
ac.vdu.lt/evf3/
Birželio 16, 17 dienomis
Prisijungimas prie sistemos nuo 8:30 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 16:30 val.
Ekonomika (Kaune)
ac.vdu.lt/evf1/
Birželio 16 dieną
Prisijungimas prie sistemos nuo 10:30 val.
Pradžia 11:00 val.
Planuojama pabaiga 16:30 val.
Verslo finansai
ac.vdu.lt/evf1/
Birželio 17 dieną
Prisijungimas prie sistemos nuo 10:00 val.
Pradžia 10:30 val.
Planuojama pabaiga 16:20 val.
Ekonomika (Vilniuje)
ac.vdu.lt/evf1/
Birželio 18 dieną
Prisijungimas prie sistemos nuo 9:30 val.
Pradžia 10:00 val.
Planuojama pabaiga 12:20 val.
Ekonomika ir finansai (Vilniuje)
ac.vdu.lt/evf1/
Birželio 18 dieną
Prisijungimas prie sistemos nuo 13:00 val.
Pradžia 13:30 val.
Planuojama pabaiga 16:30 val.
Magistrantūros programos:
TARPTAUTINĖ EKONOMIKA
Gynimo data – 2020 m. birželio 8 d.
Prisijungimas prie sistemos nuo 15 val.
Pradžia 16 val.
Planuojama pabaiga 17:00 val.
FINANSAI
Gynimo data – 2020 m. birželio 09 d.
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 13:40 val.
MARKETINGAS IR TARPTAUTINĖ KOMERCIJA
Gynimo data – 2020 m. birželio 08 d.
I Srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 12:00 val.
II srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 12:30 val.
Pradžia 13:30 val.
Planuojama pabaiga 16:30 val.
III srautas
Gynimo data – 2020 m. birželio 09 d.
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 12:45 val.
IV srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 13:30 val.
Pradžia 14:30 val.
Planuojama pabaiga 17:00 val.
REKLAMOS VADYBA
Gynimo data – 2020 m. birželio 10 d.
I srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 12:30 val.
II srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 13:00 val.
Pradžia 14:00 val.
Planuojama pabaiga 17:30 val.
STRATEGINIS ORGANIZACIJŲ VALDYMAS
Gynimo data – 2020 m. birželio 10 d.
I srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 12:00 val.
II srautas
Prisijungimas prie sistemos nuo 12:30 val.
Pradžia 13:30 val.
Planuojama pabaiga 17:00 val.
III srautas
Gynimo data – 2020 m. birželio 11 d.
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 13:00 val.
TĘSTINĖS STUDIJOS
Gynimo data – 2020 m. birželio 12 d.
Verslas ir enterprenerystė
Prisijungimas prie sistemos nuo 8 val.
Pradžia 9:00 val.
Planuojama pabaiga 13:40 val.
Marketingas ir pardavimai
Prisijungimas prie sistemos nuo 14:00 val.
Pradžia 15:00 val.
Planuojama pabaiga 18:30 val.
Dvigubo diplomo Magistro studijų galimybė VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete
Siekiant didinti studijų tarptautiškumą, skatinant mobilumą studijose, panaudojant Vytauto Didžiojo universitete plėtojamos daugiakalbystės galimybes, fakultete sėkmingai vykdomos dvigubo diplomo magistrantūros studijų programos.
Dvigubo diplomo studijos rinkoje suteikia tokius pranašumus:
- Du skirtingi aukštojo mokslo diplomai;
- Praktikos ir galimybės tarptautinėse kompanijose;
- Profesinės užsienio kalbų žinios;
- Galimybė mokytis iš pripažintų užsienio akademinikų ir praktikų
- Geroji užsienio šalių ir universitetų patirtis .
Norintieji gali rinktis Finansų, Marketingo ir tarptautinės komercijos bei Tarptautinės ekonomikos magistro studijas.
Daugiau informacijos apie dvigubo diplomo magistrantūros studijas galite rasti čia,
arba susisiekite su mumis nurodytu kontaktu:
Jaunieji Žalgirio krepšininkai susigrūmė eSporto turnyre
VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas džiaugiasi į eSportą įtraukdami ir jaunąją kartą.
Fakultete įvyko pirmasis Žalgirio krepšinio mokyklos atrankos į NBA 2K komandą turnyras. Ši komanda atstovaus Žalgirio krepšinio mokyklą Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) žvaigždžių dienoje Kovo 1-ą dieną Kėdainiuose!
KM „Žalgiris” jėgas išbandė eSporto turnyre
Džiaugiamės į eSportą įtraukdami ir jaunąją kartą. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultete įvyko Krepšinio mokyklos „Žalgiris” atrankos į NBA 2K komandą turnyras.
Ši komanda atstovaus krepšinio mokyklą Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) Žvaigždžių dienoje Kovo 1-ą dieną Kėdainiuose!
Nugalėtojus pasveikino MKL direktorius Irmantas Birbalas, o jais po atkaklios kovos tapo: Mantas Juzėnas, Patrikas Laužackas, Titas Troška, Domas Čepaitis.
Tęsti ar nutraukti vartojimą – apsprendžia mūsų smegenys
Apie vartojimo ypatumus šįkart mintimis dalinasi VDU ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė Viktorija Tauraitė. Ji teigia, kad: ” XXI amžiuje mes dažnai tampame pirkimo robotais: perkame iš inercijos, nesusimąstome apie tikrąją prekių, paslaugų įsigijimo prasmę bei vertę. Viena vertus, tai galima paaiškinti greitu gyvenimo tempu: nuolat skubame, siekdami įgyvendinti savo tikslus (mokslai, darbas, šeima, socialiniai santykiai ir pan.). Kita vertus, mūsų smegenys reaguoja į daugybę įvairių dirgiklių. Vieni iš jų gali būti sąmoningai naudojami prekybinėje erdvėje. Pavyzdžiui, nuostolių baimės efekto atvejis yra gana dažnai naudojamas prekių ar paslaugų sferoje, siekiant pratęsti ar padidinti vartojimo apimtį. Nuostolių baimės efektas yra kompleksinis reiškinys, kuriame persipina neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos mokslų principiniai aspektai. Kita vertus, neuromokslų dedamoji yra pagrindinis elementas pagrindžiantis nuostolių baimės efekto pasireiškimą.
Tikėtina, jog esate susidūrę su tokio pobūdžio situacija: įsigijote atitinkamą prekę ir jai buvo suteikta išbandymo garantija, tarkime 30 dienų. Išbandymo garantijos esmė – vartotojui suteikiama galimybė įsigyti produktą ir panaudojus atitinkamą laikotarpį grąžinti, jei produktas nepatenkino lūkesčių. Ar grąžinsite įsigytą produktą? Moksliškai yra ištirta, jog dažniausiai negrąžinsite. Kodėl? Visa tai yra susiję su mūsų smegenų funkcionavimu ir nuostolių baimės efekto pasireiškimu. Nuostolio baimės efektas suprantamas, kaip psichologinio tipo reiškinys, kai asmuo priimdamas atitinkamą sprendimą pirmenybę teikia nuostolių vengimui, o ne pelno gavimui, nes baimė patirti nuostolį individui sukelia santykinai stipresnius jausmus nei galimybė gauti pelną.
2007 m. S. M. Tom ir kt. atliko tyrimą, kur analizavo nuostolių baimės efekto pasireiškimą sprendimų priėmimo procese. Mokslininkai naudojo fMRI (funkcinį magnetinį rezonansą, kuriuo identifikuojami kraujotakos į smegenis pokyčiai) tomografą, o eksperimento dalyviai turėjo priimti arba atmesti eksperimento organizatorių nurodytą pasiūlymą dėl sandorio įvykdymo. Sandoriui įgyvendinti buvo pateikiami įvairūs potencialių laimėjimų ir nuostolių deriniai. Smegenų sritys, atsakingos už pelno identifikavimą, buvo mažiau aktyvios, kai identifikuotas potencialių nuostolių didėjimas. Taip nustatyta sisteminga jungtis tarp nugarinės (šoninės), vidurinės dryžuotojo kūno dalies (angl. dorsal and ventral striatum) ir apatinės kaktinės skilties dalies (t. y. ventromedialinės prefrontalinės smegenų žievės, angl. ventromedial prefrontal cortex). Biologine prasme dryžuotasis kūnas yra individo galvos smegenų, galinių smegenų vidinė dalis. Bendrąja prasme šis dryžuotasis kūnas atsakingas už individo sprendimų priėmimą, kuris susijęs su apdovanojimų įvertinimu. Įdomu tai, kad apatinė kaktinės skilties dalies pagrindinė funkcija – nereikalingos atminties (pvz.: atminties įgijimas įvairių traumų metu) panaikinimas. Taigi mokslininkų S. M. Tomo ir kt. tyrimo rezultatai patvirtina smegenų anatomijos žinias, kad dryžuotasis kūnas (nugarinė, vidurinė dalys) sąveikaudamas su apatine kaktine skiltimi, susijęs su individo sprendimų priėmimu. Tiksliau, su nuostolių baimės efekto rezultatais, kai individas pirmiausia vertina potencialius nuostolius (suteikia santykinai stipresnių emocijų), o ne potencialų pelną (laimėjimą).
Grįžtant prie anksčiau pateikto pavyzdžio su išbandymo garantija, galima detalizuoti vartotojo sprendimą vartojimą pratęsti. Išbandymo garantijos tikslas – individų periferinėje nervų sistemoje priimamus iracionalius sprendimus panaudoti komerciniams tikslams. Šiuo atveju pasinaudojama nuostolių baimės efekto sukeltais iracionaliais individo sprendimais. Atsižvelgiant į pristatytą nuostolių baimės efekto pritaikymo atvejį – išbandymo garantiją, vartotojams rekomenduojama įvertinti riziką, kuri susijusi su išbandymo garantijos pasinaudojimu. Tikėtina, kad sutikdamas bandyti produktą tam tikrą laikotarpį, remiantis išbandymo garantijos strategija, vartotojas jį nesąmoningai įsigis. Analogišku principu galima būtų paaiškinti ir nemokamos bandomosios versijos strategiją.
Kasdieniniame gyvenime tokio pobūdžio strategijos yra taikomos ir kaip pavyzdžiai gali būti įvardijami tokie produktai ir paslaugos: „Dormeo“, „Napsie“, „Riposo“, „Miego centro“ ir kitų įmonių čiužinių produkcija, išmanieji laikrodžiai ir kt. (išbandymo garantijos strategija); Kaspersky anti-virus“, „ESET North America“, „Nero AG and Subsidiaries“ paslaugos, palydovinės televizijos paslaugos, laboratorinė, analitinė įranga ir kt. (nemokamos bandomosios versijos strategija). Taigi čia yra nuostolių baimės efekto pritaikymo pavyzdžiai komercinėje srityje, kurie yra realizuojami, pasitelkiant neurorinkodaros mokslo subtilybes. Neurorinkodaros mokslo tikslas – rinkodaros stimulų / dirgiklių poveikio vartotojų elgsenai geresnis suvokimas, taikant individo emocijų stebėjimo ir interpretavimo metodus (Neurorinkodaros mokslo ir verslo asociacija, 2019). Neurorinkodaroje centrine ašimi tampa vartotojo psichologinė elgsena.
Akivaizdu, kad neurorinkodaros principų taikymas komercinėje srityje yra plačiai paplitęs tarptautiniu mastu. Tai galima pagrįsti neurorinkodaros tyrimų bendrovės „Neurosense“ klientų sąrašu, kuriame yra tokios tarptautinės kompanijos kaip „Intel“, „Coca-Cola“, „McDonald“, „Procter & Gamble“, „Johnson & Johnson“, „L’Oréal S.A.“, „BBC Television“, „Omnicom Group“, „Heinz“, „GlaxoSmithKline“, „Givaudan“, „Wunderman“, „Unilever“ir kitos.
Neurorinkodaros taikymo procese dažnai yra diskutuojama apie etinius aspektus. Nuostolių baimės efekto atvejis taip pat nėra išimtis. Plačiąja prasme galima išskirti šiuos svarbiausius etinius aspektus: privatumo mažėjimas; vartotojų manipuliavimas; mokslininkų kompetencijos trūkumas; nediagnostinių tyrimų atlikimo problematika; reglamentavimo trūkumas; visuomenės suvokimo formavimas ir valdymas ir kt.
Nuostolių baimės efekto perspektyvos gali būti siejamos su neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos sinergija ir tarpusavio darna. Nors gautų žinių pritaikymas dažnai yra nukreiptas į individų gerovės didinimą, tačiau būtina įvertinti galimas neigiamas pasekmes bei atsižvelgti į ateities kartas, nes pagrindinis neuromokslų duomenų šaltinis – individo smegenys. Todėl ši informacija turėtų būti naudojama ir vertinama itin atsakingai.
Dar kartą grįžkime prie pateikto pavyzdžio: įsigijote atitinkamą prekę ir jai buvo suteikta 30 dienų išbandymo garantija. Ar įsigysite šią prekę?
Žinių lauką apie nuostolių baimės efektą ir jo funkcionavimą galite praplėsti papildomai perskaitę šiuos ir kitus straipsnius:
- Tauraitė, V. (2019). Nuostolių baimės efekto kompleksinė analizė.Regional Formation and Development Studies, T. 29, Nr. 3, p. 144–156. Doi: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v29i3.2002.
- Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto problematika. Socialinis ugdymas / Social Education, T. 50, Nr. 3, p. 87–102. Doi: http://dx.doi.org/10.1582 3/su.2018.21
- Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto pritaikymo galimybės. Regional formation and development studies, 26, Nr. 3, p. 132–144. Doi: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v26i3.1816
- Tauraitė, V. (2018). Nuostolių baimės efekto teorinės interpretacijos neuroekonomikoje. Regional formation and development studies, T. 25, Nr. 2, p. 79–90. Doi: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v25i2.1747″
Universitetai persikels į mokyklos klases
Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.
Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.
Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.
Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.
„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.
Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.
Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.
Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.
Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.
Įkurtas ateities iššūkius šiandien įveikiantis klasteris
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas kartu su “Cee Attorneys”, „DevSlate Group”, “Digital Solutions”„S-PRO“ ir „SEC Consult“ pasirašė susitarimą BCCS (“Blockchain”, kibernetinio saugumo ir atitikties sprendimai) klasteriui kurti.
Tai pirmasis klasteris Lietuvoje, apjungiantis Europos Sąjungos prioritetines IRT didelio poveikio technologijas: blokines grandines, kibernetinį saugumą su „minkštosiomis“ sritimis, tokiomis kaip verslo vadyba, rinkodara ir teisė. Pažymėtina, kad Lietuvai tapus vienu iš Europos „Fintech“ domenų centrų, naujai įsteigti ir patyrę „Fintech“ dalyviai BCCS klasteryje galės gauti įvairias paslaugas vienoje vietoje.
Klasteris įgalina vieno langelio principą, apjungiant skirtingų sričių kompetencijas. Taip sudaroma galimybė įmonėms, organizacijoms, startuoliams ir pradedantiesiems verslininkams vienoje vietoje rasti atsakymus į kompleksinius klausimus sietinus su „Blockchain“, kibernetinio saugumo, atitikties, programinės įrangos kūrimo, tyrimų ir plėtros, teisine, verslo plėtros, vadybos, rinkodaros ir kitomis sritimis.
BCCS klasteris yra privačių ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimo rezultatas, sukurtas siekiant skatinti inovacijas, produktų, paslaugų ir kitų sprendimų plėtrą bei integraciją į tarptautines rinkas.
Daugiau informacijos apie BCCS klasterį galite rasti čia: https://bccs.tech/
- Atributika
- Bendruomenei
- Blog’as
- Fakulteto atributika
- Fakulteto galerija
- Home(ru)
- Kiti partneriai
- Moksleiviams
- Naudinga informacija
- Nuolatinės magistrantūros studijos
- Pradžia
- Programa
- Registracija
- Stipendijos ir kita finansinė parama
- Stojantiems
- Studentams
- Studentų gerovė
- Svetainės žemėlapis
- Virtualus turas
- Visos naujienos
- Žiniasklaidai
- Apie fakultetą
- Studijų
- Mokslas ir verslas
- Alumni
- Kolegijų absolventams
- Podiplominės magistrantūros studijos
- Tarptautiniai santykiai
- Kontaktai
