Ar alaus suvartojimas Lietuvoje mažėja? - VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas

Ar alaus suvartojimas Lietuvoje mažėja?

Būtent tokią tendenciją įžvelgė #VDUevf doktorantė Viktorija Tauraitė, kuri atlikusi alaus pramonės Lietuvoje tyrimą konstatuoja: „nuo 2014 m. alaus pardavimai Lietuvoje pasižymi mažėjimo tendencija.”

Daugiau įdomių įžvalgų pateikiama tolimesniame tekste.

Ekspertė pastebi, kad nuo 2014 m. alaus pardavimai Lietuvoje pasižymi mažėjimo tendencija. Remiantis Passportduomenų baze, 2018-2019 m. prognozuojama, kad alaus pardavimai taip pat turėtų atitinkamai mažėti. Akivaizdu, kad akcizo padidinimas turi įtakos alaus pardavimams. Alaus daryklų skaičius Lietuvoje taip pat yra linkęs mažėti. Pavyzdžiui, remiantis Euromonitor International naujausiais statistiniais duomenimis, 2015 m. aktyvių daryklų skaičius (neįtraukiant mažų alaus daryklų) buvo lygus 75, o 2016 m. – 72. Kita vertus, pasauliniame kontekste alaus pardavimai 2017 m. sudarė tik 0,12 proc., o vakarų Europos kontekste – 0,85 proc. Vadinasi, Lietuvos aludariai pasauliniame kontekste neužima reikšmingos rinkos dalies, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos mastu jie yra svarbūs ir reikšmingi.

Taip pat teigiama, kad alaus kaina Lietuvoje 2017 m. vidutiniškai padidėjo 28 proc. Remiantis Euromonitor International naujausiais statistiniais duomenimis, alaus kainos priklausomai nuo kategorijos 2017 m. pateko į minimus kainų intervalus (už litrą alaus): ekonominė klasė – 1,40 eurų ir mažiau; vidurinė klasė – 1,90-2,20 eurų; aukščiausia klasė – 2,20 eurų ir daugiau.

Remiantis Passportduomenų baze, nustatyta, kad 2017 m. pagrindiniai rinkos žaidėjai alaus pramonėje, kurie bendrai užėmė 71,4 proc. rinkos, buvo: UAB „Švyturys Utenos Alus“ (30,5 proc.); AB „Volfas Engelman“ (15,5 proc.); UAB „Kalnapilio-Tauro Grupė“ (15,4 proc.); UAB „Lidl Lietuva“ (10,0 proc.).

Taigi nors Lietuvos alaus industrija pardavimų kontekste pasauliniu mastu nėra reikšminga, tačiau akivaizdu, kad nacionaliniu mastu pagrindinį vaidmenį vaidina keturi rinkos dalyviai.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė pasisako už saikingą alkoholio vartojimą ir primena, kad alkoholis kenkia žmogaus sveikatai. Tai patvirtina ir statistinė analizė. Remiantis Passportduomenų baze, nustatyta, kad tarp alkoholio vartojimo ir tremoro (sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nevalingais tam tikrų kūno dalių drebėjimais) egzistuoja ryšys: kuo daugiau asmuo vartoja alkoholio, tuo dažniau jam gali pasireikšti tremoras. Taip pat išsiaiškinta, kad, pavyzdžiui, kuo daugiau vartojama alkoholinių gėrimų (konkrečiai – alaus), tuo didesnė tikimybė, kad alkoholį vartojančiam asmeniui pasireikš virškinimo sutrikimai bei kiti negalavimai.