Naujas tyrimas atskleis kaip socializacija stiprina jaunų smulkių verslų finansinį atsparumą
Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje smulkusis verslas sudaro virš 90 proc. visų įmonių, tačiau daugiau nei pusė tokių įmonių susiduria su sunkumais arba nutraukia veiklą jau pirmaisiais veiklos metais. Jauno smulkiojo verslo sėkmė labai daug priklauso nuo smulkiojo entreprenerio, t.y. verslo steigėjo ir pagrindinių idėjų generatoriaus, vaidmens priimant įvairius strateginius ir kasdienius verslo sprendimus, kuriems reikšmingos įtakos turi entreprenerio žinios, įgūdžiai, vertybės ir socialiniai ryšiai, besiformuojantys nuo ankstyvos vaikystės. Vis dėlto, entreprenerių socializacijos proceso, jo pagrindinių veikėjų ir veiksnių poveikio mokslinis ir praktinis pažinimas tebeišlieka ribotas. Be to, sociokultūriniai ir kitokie verslo aplinkos atskirose visuomenėse ypatumai turi reikšmės, kaip socializacijos metu įgytos žinios, kompetencijos, nuostatos ir pažintys veikia smulkiųjų entreprenerių galimybes sėkmingai sukurti verslą ir įsitvirtinti rinkoje, kadangi kas tinka vienai valstybei ar rinkai, nebūtina galioja kitai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkai, vadovaujami prof. dr. Renatos Legenzovos, šį rugsėjį pradėjo trejus metus truksiantį mokslinį tyrimą, skirtą smulkaus entreprenerio socializacijos poveikio jauno smulkaus verslo finansiniam atsparumui vertinimui (SOPFA). Tokio vertinimo pagrindu bus sukurtas entreprenerio socializacijos poveikio jauno smulkiojo verslo finansiniam atsparumui modelis. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Mokslinis tyrimas ne tik suformuos smulkiojo entreprenerio, jo socializacijos ir smulkiojo verslo finansinio atsparumo sampratas ar nustatys finansinio atsparumo vertinimo metodus ir kriterijus, bet ir turės didelės praktinės reikšmės smulkiajam Lietuvos verslui ir jį kuriantiems entrepreneriams. Projektas įvertins jauno Lietuvos smulkiojo verslo finansinį atsparumą, nustatys Lietuvos entreprenerių socializacijos ypatumus ir jų poveikį Lietuvos jauno smulkiojo verslo finansiniam atsparumui.
Instituto mokslininkai suformuluos tiek daugiau universalias rekomendacijas dėl jauno smulkiojo verslo finansinio atsparumo didinimo per entreprenerio socializaciją jaunam smulkiajam verslui ir entrepreneriams, tiek ir specifines rekomendacijas, skirtas Lietuvos smulkiesiems verslininkams ir entrepreneriams, kurios atitinkamai bus naudingos ir ES mastu bei atskleis sociokultūrinius Lietuvos smulkiojo verslo konteksto ypatumus. Projekto rezultatai ir rekomendacijos taip pat bus skirti valstybinėms institucijoms, finansinių išteklių teikėjams, mokslininkams ir kitoms suinteresuotosioms grupėms.
Moksliniame tyrime bus naudojamas ne tik klasikinis anketinės apklausos metodas esamai Lietuvos smulkiojo verslo finansinio atsparumo padėčiai ir entreprenerių socializacijos ypatumams išsiaiškinti. Projekte dalyvaujantys mokslininkai taip pat pasitelks unikalią notavorišką metodologiją, siekiant teorinio nagrinėjamo mokslinio fenomeno gylio bei praktinės naudos smulkiesiems Lietuvos verslininkams ir entrepreneriams. Tarp tokių mokslinių metodų – atsparumo indekso ir jo sub-indeksų išmatavimas ir struktūrinių lygčių modeliavimo metodas entreprenerio socializacijos įtakos jauno smulkiojo verslo finansinio atsparumo vertinimui.
Mokslinio projekto komandos narės priklauso Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedrai. Jas jungia tokie panašūs moksliniai interesai kaip finansinė ir ekonominė socializacija ar rinkos dalyvių elgsena. Projekto vadovė VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros prof. dr. Renata Legenzova taip pat gilinasi į socialinio ekonominio, politinio ir finansinio stabilumo bei pažangaus ekonomikos augimo tyrimus ir eksperimentus. Doc. dr. Asta Gaigalienė dar tyrinėja finansinį raštingumą ir elgseną, mokesčių mokėtojų elgseną, tinklinę analizę. Dr. Gintarė Leckė tiria finansų rinkos dalyvių elgsenos racionalumą bei finansų socializacijos procesą. Projekto tyrimo grupei priklausu ir fakulteto doktorantas ekonomistas Mantas Rimidis, kuris yra giliau analizavęs pajamų nelygybę.
