Kiek esate pasirengę sumokėti už Gerovės MIESTĄ?

Gerovės reiškinį analizuojanti VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkė Viktorija Starkauskienė dalinasi įžvalgomis gerovės valstybės tema.

“Ar kada susimąstėte, kokio norėtumėte Gerovės miesto ir kiek už jįesate pasirengę sumokėti? O už Gerovės valstybę? Sumokėti pirmiausia ne pinigais, o asmenine atsakomybe ir iniciatyva, bendradarbiavimu ir keičiamais kasdienio vartojimo, pardavimo ar gamybos įpročiais. Ne paslaptis, kad gerovės valstybėsrenesansas pastebimas ir šių dienų Lietuvoje. „Ateityje mes turime skirti daugiau dėmesio mažesnes pajamas gaunantiems, kaimiškųjųvietoviųir vyresnio amžiaus gyventojams, žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, taip pat kątik studijas baigusiam jaunimui“ – teigė šalies vadovas Gitanas Nausėda, šiais metais Niujorke pristatydamas gerovės valstybės kūrimo principus. O jei kiekvienas pradėtume kurti gerovės valstybęnuo savęs ir tą daryti ne „ateityje“, o šiandien, t. y. dabar? Savo pavyzdžiu, kad galima pradėti kurti gerovę nuo savęs, į procesą įtraukiant jauną žmogų, parodė Vytauto Didžiojo universiteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos.

Įkvėptas ChangeMakersON organizacijos, paskatintas geriausių verslo patirčių, studijose taikomų inovatyvių studijų metodų bei palaikomas Įmonių socialinės atsakomybės, Dalijimosi ekonomikos ir Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentų, startavo projektas Gerovės Miestas. Jo tikslas – sukurti socialines inovacijas mūsų gimtajam miestui Kaunui ir į miesto bei šalies mastu sprendžiamas problemas pažiūrėti kaip į galimybes. Pasak Simonos Šimulytės, Tarptautinės socialinių inovacijų vystymo programos ChangeMakersON įkūrėjos, sėkmingi galime būti tik kartu, kuriant bendrą ekosistemą, kuri atliepia mūsų šalies ateities – šiandienos jauno žmogaus poreikius. „Dalintis galima ne tik daiktais, teikiamomis paslaugomis, bet ir savo žiniomis, gerosiomis patirtimis, ir svarbiausia – laiku bei iniciatyva, vienijant mokslą, jaunuosius talentus, verslą, savivaldybės bei valstybės institucijas“ – teigia dr. Viktorija Starkauskienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytoja, į projektą įtraukusi Dalijimosi ekonomikos studentus.  

Ne paslaptis, viena iš kainų, kurią turime sumokėti už gerovės miesto, gerovės valstybės kūrimą, jau pradžioje paminėta socialinė atsakomybė ir kasdienių įpročių keitimas. „Sukurti socialinę inovaciją Kauno miestui, kuri būtų ne tik finansiškai stabili, bet kartu darytų teigiamą poveikį aplinkai“ – tai dar viena projekto užduotis, kurią atskleidžia dr. Evelina Bendoraitienė ir doc. dr. Asta Gaigalienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojos, projekte dalyvaujančios kartu su Įmonių socialinės atsakomybės bei Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentais.   

Gal iš tikrųjų laikas suprasti terminą „gerovės valstybė“ ne tik kaip abstrakčią sąvoką, paaiškinančią šalyje vykdomą socialinę politiką plačiąja prasme, o kaip gerovės bendruomenę, gerovės miestą ir tik tada valstybę? Tikėtina, tada nereikėtų skambių politinių frazių ir imituojamų veiksmų, faktų, pavienių rodiklių ar sudėtinių indeksų. O svarbiausia – viso to rezultatas būtų laimingas žmogus, laiminga šeima, bendruomenė, miestas, visuomenė ir, žinoma, valstybė.”