Atlikta analizė rodo – Lietuvos transporto sektorius auga

Netylant kalboms apie transporto sektorių ir jo svarbą Lietuvai, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Viktorija Tauraitė atlikusi ekonominę analizę teigia, kad:

“Transporto ir saugojimo sektorius svarba Lietuvos kontekste yra akivaizdi. Tai galima pagrįsti trumpa ekonomine apžvalga.  Surenkamų mokesčių kontekste transporto ir saugojimo sektorius taip pat yra reikšmingas. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad 2014–2018 m. bendrai surenkamų mokesčių kiekis transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje pasižymėjo didėjimo tendencija. Šiuo laikotarpiu vidutinis metinis augimo tempas buvo lygus 41,33 proc. Svarbus transporto ir saugojimo sektoriaus vaidmuo yra pastebimas ir 2018 m. Pagal bendrai surinktų mokesčių kiekį, transporto ir saugojimo sektoriaus sumokėti mokesčiai buvo ketvirtoje vietoje, ranguojant sektorius nuo didžiausiai iki mažiausiai mokesčių sumokėjusių ekonominės veiklos juridinių asmenų (pirmoje vietoje – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas: 40,85 proc.; antroje vietoje – apdirbamoji gamyba: 12,51 proc.; trečioje vietoje – nekilnojamojo turto operacijos: 6,82 proc.; ketvirtoje vietoje – transportas ir saugojimas: 6,11 proc.;procentai pateikiami nuo VMI bendrai surinktų mokesčių sumos 2018 m.). Tiksliau sakant, 2018 m. transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje buvo sumokėta 495 037 tūkst. eurų mokesčių, t. y. 6,11 proc. nuo bendrai surenkamų mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitą.

Detalizuojant juridinių asmenų sumokamus mokesčius transporto ir saugojimo srityje, išsiaiškinta, kad 2018 m. transporto ir saugojimo sektoriaus juridiniai asmenys sumokėjo 45,76 proc.akcizo mokesčių pavidalu, 29,42 proc.  – gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, 13,64 proc.pelno mokesčio pavidalu (procentai apskaičiuoti nuo bendro sumokamų mokesčių kiekio transporto ir saugojimo sektoriuje 2018 m.

Verta atkreipti dėmesį ir į sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę transporto ir sektoriuje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko statistiniais duomenimis, išsiaiškinta, kad transporto sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė (toliau – BPV) svyruoja nuo 12,9 proc. (2015 m.) iki 13,3 proc. (2017 m.). Dinaminiu požiūriu galima teigti, kad transporto sektoriaus indėlis į BPV didėja. Apskaičiuota, kad  vidutinis transporto sektoriaus (tiesioginis) indėlis į BPV 2014-2017 m. buvo lygus 13,1 proc.

Pagrindinį dėmesį skiriant krovinių vežimui, taip pat pastebima, kad transporto sektorius yra svarbus. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išsiaiškinta, kad visų rūšių transportu vežta 7,2 proc. daugiau krovinių, lyginant 2019 m. I ketvirtį nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Vadinasi, transporto sektoriaus vaidmuo 2019 m. tampa vis svarbesnis. Akcentuotina, kad šiuo laikotarpiu išaugo krovinių vežimas jūrų transportu – 10,2 proc., kelių transportu – 9,9, geležinkelių transportu – 2,7 proc. Tarptautinės prekybos kontekste krovinių vežimas kelių transportu sudarė net 54 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo. Detalizuojant tarptautinę prekybą kelių transportu, verta išskirti Latviją (24,2 proc.), Vokietiją (10,8 proc.)  ir Lenkiją (9,4 proc.), kuriose atitinkamai įvežama ir išvežama santykinai daugiausiai krovinių pagal šalis 2019 m. pirmą ketvirtį (eliminavus kitų šalių kategoriją, kurią išskiria Lietuvos statistikos departamentas).

Taigi, atlikus transporto sektoriaus trumpą ekonominę apžvalgą, galima teigti, kad šis sektorius yra svarbus ir reikšmingas Lietuvoje. Dėl šios priežasties tikslinga yra įvertinti ir „Mobilumo paketą“, kurį ketinama priimti Europiniame lygmenyje. Kelių transporto atžvilgiu akcentuotini šie aspektai:

  • reikalavimas grąžinti transporto priemones kas keturias savaites – akivaizdu, kad šis reikalavimas nėra racionalus ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais. Ekonominiu požiūriu manytina, kad transporto priemonių grąžinimas (tikėtina, kad jos dažnai būtų ne pilnai pakrautos) nesukurtų papildomos pridėtinės vertės. Aplinkosauginiu požiūriu, nustatyta, kad egzistuoja neigiamas ryšys tarp į aplinką išmetamų teršalų ir sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BVP). Vadinasi, šio reikalavimo įsigaliojimas galėtų neigiamai paveikti ekonomiką.
  • kabotažo apribojimai – padidintų administracinę naštą, kadangi kompanijos, vykdydamos savo veiklą, turėtų atsižvelgti į daugiau nei 20 skirtingų nacionalinių teisinių reikalavimų ir daugiau nei 50 skirtingų minimalaus mėnesio darbo užmokesčio sistemų.
  • reguliaraus poilsio draudimas transporto priemonių kabinose – šiuo atveju trūksta išvystytos infrastruktūros, kad šis reikalavimas būtų efektyviai įgyvendinamas. Be viso to pastebimas ir ekonominių vertinimų trūkumas šioje tematikoje.
  • trečiosios šalies problema – „Mobilumo paketo“ reikalavimai būtų privalomi Europos Sąjungos šalims. Suprantama, kad tarptautinė prekyba kelių transporto priemonėmis yra vykdoma ir kitų, ne Europos Sąjungos šalims, priklausančių šalių. Tokiu atveju kelių transporto rinkai būtų sukuriami dirbtiniai barjerai, o rinkoje būtų pastebimi diskriminaciniai aspektai Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių šalių atžvilgiu.

Be šių ir kitų „Mobilumo paketo“ aspektų, galima įžvelgti grėsmes ir nacionaliniame kontekste. Viena iš jų yra tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas nuo 1,3 iki 1,65.

Taigi akivaizdu, kad transporto sektorius yra svarbus tiek bendrosios pridėtinės vertės, tiek surenkamų mokesčių kontekste. Dėl šios priežasties neracionalūs ir ekonomiškai neįvertinti valdžios sprendimai tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.”