Dovanų pirkimas irgi mokslas
Ar žinojote, kad perkant dovanas Jums gali padėti mokslo žinios? Apie tai mintimis dalinasi VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė Akvilė Karaliūtė. Jos komentaras pateikiamas žemiau.
Akvilė teigia, kad „artėjant didžiausioms metų šventėms dažnai įsisukame į rūpesčius (arba džiaugsmus), kokią dovaną išrinkti savo artimiausiems draugams, giminaičiams ar kitiems asmenims. Tačiau ar tikrai tik didžiųjų švenčių (įskaitant ir gimtadienius) proga turėtume pirkti vieni kitiems dovanas? Taip pat kyla klausimas – ar geriau susikooperuoti ir pirkti vieną didesnę dovaną? Atsakymas į šiuos klausimus gali būti dvejopas.
Dažnam iš mūsų išgirdus klausimą apie vienos ar kelių dovanų pirkimą kiltų mintis – kam vargti ir ieškoti dovanų kelis kartus per metus, geriau padovanosiu vieną kartą kažką vertingesnio ..? Vertinant iš praktinės pusės, taip – sutaupoma laiko, o galbūt ir pinigų, nes keli apsipirkimai dažnu atveju neišvengiamai įtakoja didesnes išlaidas (ne tik pačiai dovanai, bet ir pašaliniams daiktams, kuriais beieškodami dovanos susižavime). Tačiau, žiūrint iš kitos pusės, ar nesmagu būti nustebintiems dažniau nei tik per šv. Kalėdas, gimtadienį ar kitą didesnę šventę? Atsakymas į šį klausimą gali būti pagrindžiamas žmonių psichologijos, kurią apibūdina perspektyvos teorijos vertės funkcijų susiejimas, aspektu: pagal perspektyvos teoriją, integruoti (apjungti) laimėjimai (šiuo atveju, dovanos) turi mažesnę vertę nei du ar daugiau atskirų laimėjimų. Taigi, remiantis šia ideologija, žmonėms geriau dažniau duoti mažų dovanų nei vieną didesnę, nes laimėjimai yra vertingesni, kai jie atskirti. Keletas mažų staigmenų gali būti suprantama kaip vieno asmens duodamos dovanos keliskart metuose ir kaip atskirų žmonių duodamos dovanos vienam asmeniui individualiai, neperkant vienos dovanos visiems kartu. Kodėl taip yra? Todėl, kad, gaudamas dovaną, žmogus yra tam tikrame pradiniame taške, kuriame viską vertina nuo „nulio“. Vertinant nuo šio atskaitos taško, pirmasis laimėjimas turi didesnę vertę nei antrasis, trečiasis ir t. t. Tokiu būdu padaromas didesnis teigiamas poveikis nei gaunant kelis laimėjimus iš karto: dovanojant kelis kartus per metus, kiekvienas kartas vertinamas nuo atskaitos taško („nulio“), todėl bendrai žiūrint gaunama didesnė vertė nei gaunant dovaną tik vieną kartą, nepaisant to, kad ji vertingesnė.
Kalbant apie perspektyvos teoriją, galima pateikti analogiją: įsivaizduokite, kad įeinate į visiškai tamsų kambarį ir užsidegate lemputę – pamatote ryškų skirtumą – lyginant su visiška tamsa, jau galite kažką matyti; jei užsidegate antrąją lemputę, matote dar ryškiau, bet efektas nėra dvigubas, t. y. jums nepasidaro dvigubai ryškiau. Taip pat ir su dovanomis: jei žmogus gauna vieną didelę dovaną, jaučiasi laimingas, bet jei gauna kelis kartus po mažesnę dovaną, bendras malonumo jausmas yra kur kas didesnis. Taigi, remiantis perspektyvos teorijos idėja, nesudėkite visų dovanų į vieną maišą, nesikooperuokite pirkti vieną didesnę dovaną konkrečiam asmeniui ir stenkitės stebinti artimus žmones kuo dažniau.”
