Kas nulemia meno kainą?

1. Autoriaus reputacija ir karjeros trajektorija

Menininko reputacija sudaro apie 70% meno kūrinio kainos (Artbidy, 2024). Tai reiškia, kad autoriaus vardas ir jį supanti simbolinė vertė yra svarbiausias vertės nustatymą lėmiantis faktorius. Tyrimai rodo, kad menininko reputacija ir rinkos paklausa kartu sudaro 45% kainos variancijos (Artsy, 2024).

Reputaciją formuoja:

• Parodų istorija: ar kūriniai rodomi pripažintose galerijose ar muziejuose (Artbidy, 2024)
• Apdovanojimai ir institucinis pripažinimas: konkursų pergalės, rezidencijos, premijos (JournalMBR, 2025)
• Publikacijos: straipsniai, knygos, katalogiškieji leidiniai apie menininką (Art24, 2025)
• Karjeros etapas: pradedantys menininkai, vidutinės karjeros ar įsitvirtinę („blue-chip”) meistrai turi skirtingą kainos logiką (Composition Gallery, 2023)

Muziejinės ar institucijų parodos gali padidinti kūrinio vertę 25–100% per 12–18 mėnesių, o muziejaus įsigijimas veikia kaip „vertės multiplikatorius” (Mash Gallery, 2025).

2. Kilmės istorija ir autentiškumas

Kilmės istorija – dokumentuota nuosavybės istorija – yra esminis kainos formavimo elementas. Tyrimai rodo, kad kūriniai su išsamia kilmės istorija pasiekia iki 30% didesnes kainas nei tie, kurių kilmės istorija neaiški (Calder Contemporary, 2018). Pavyzdžiui, 5% šiuolaikinio meno objektų yra išimami iš aukcionų dėl kilmės istorijos ginčų(Calder Contemporary, 2018).

Kokybišką kilmės dokumentaciją apima:

• Autentiškumo sertifikatai, išduoti menininko, jo palikuonių ar įgaliotų ekspertų (Hichaa, 2024)
• Parodų istorija: katalogai, muziejų archyvai, parodų sąrašai (The Fine Art Ledger, 2025)
• Publikacijos: kūrinio paminėjimas mokslinėse knygose, žurnaluose, kataloguose (Zurani, 2024)
• Nuosavybės grandinė: sąskaitos faktūros, galerijos etiketės, kolekcioninkų įrašai (Artbusiness, 2018)

Problemiškas kilmės dokumentavimas (pavyzdžiui, susietas su karo grobiu, vagystėmis ar netikru dokumentavimu) gali drastiškai sumažinti vertę arba visiškai užkirsti kelią pardavimui (Art Market Studies, 2022).

3. Retiškumas ir pasiūlos dinamika

Unikalumas ir ribota pasiūla yra fundamentali meno vertės logika. Menininko metinis produktyvumas taip pat svarbus: meistras, kuris sukuria 20 kūrinių per metus, turi kitokią rinkos strategiją nei tas, kuris sukuria 50 ar 100 (Artsy, 2024).

Menininko mirtis taip pat daro įtaką kainai, tačiau tai nėra tiesioginė priklausomybė. Tyrimai rodo atvirkščiai U formos ryšį tarp mirties sukelto kainos pokyčio ir mirties amžiaus: jaunų menininkų netikėta mirtis gali padidinti kainas dėl pasiūlos trūkumo, tačiau nepasiekusių brandos autoriaus reputacija nepadės išlaikyti to padidėjimo; vyresni, įtvirtinę menininkai patiria stabilesnius pokyčius (Ursprung, 2008).

4. Kūrinio laikotarpis ir reikšmė autoriaus kūryboje

Ne visi menininko darbai turi vienodą vertę. „Ikoniški” darbai – tai kūriniai, kurie reprezentuoja brandžią kūrėjo fazę, stilistiškai labiausiai atpažįstamą ir kritiką palankiai įvertintą – pasiekia žymiai didesnes kainas nei ankstyvi ar eksperimentiniai darbai (Artsy, 2024).

Pavyzdžiui, Picasso mėlynasis ar rožinis periodai laikomi kultūriškai reikšmingais, todėl tie kūriniai vertinami aukščiau nei kai kurie jo vėlyvieji darbai. Menininko karjeros virsmas, stilistiniai etapai ir asmeninės biografijos momentai yra interpretacijos objektai, kurie sukuria simbolinę vertę (JournalMBR, 2025).

5. Parodų, kolekcijų ir publikacijų istorija

Institucijų vaidmuo yra esminė vertės formavimo dalis. Parodžius kūrinį pripažintose institucijose, galerijos ar kolekcionieriai patvirtina jo legitimumą ir didina jo simbolinę vertę (Mash Gallery, 2025).

Svarbūs rodikliai:

• Dailės muziejų parodos: kūrinio įtraukimas į institucines kolekcijas ar parodas (Dipayang, 2025)
• Katalogas raisonė (catalogue raisonné): išsamus menininko kūrinių archyvas, laikomas labiausiai autoritatingu šaltiniu (The Fine Art Ledger, 2025)
• Kartotiniai parodymų ryšiai: tyrimai rodo, kad per parodas sukurti „simboliniai ryšiai” tarp menininkų padidina istorinį pripažinimą – net kontroliuojant asmeninius pasiekimus (White & White, 2018)

Institucijų palaikymas ir ekspozicija „konsekruoja” kūrinį – suteikia jam kultūrinės vertės statusą, kuris pasisavina ekonominę vertę (Elder-Vass, 2018).

6. Technika, dydis, būklė

Fizinės kūrinio charakteristikos yra kiekybiniai elementai, kurie užima svarstykles kartu su simboline verte:

• Medžiagiškumas ir technika: tapyba, skulptūra, piešinys, fotografija, video kūriniai turi skirtingas kainos logikos (Spaenjers et al., 2019)
• Dydis ir forma: didelės tapybos dažnai vertinamos aukščiau (nors yra išimčių) (ArXiv, 2025)
• Būklė: ar kūrinys reikalauja restauravimo, ar jo paviršius pažeistas, kokia išliekamoji kokybė (ACTEC Foundation, 2025)

Šie fiziniai parametrai yra įtraukiami į hedoninės regresijos modelius – matematinius modelius, kurie apskaičiuoja kainos koreliacijas su stebimomis savybėmis (Kim & Kim, 2022).

7. Rinkos paklausa ir palyginamieji pardavimai (comparable sales)

Meno rinka veikia pasiūlos ir paklausos principu, tačiau ji nėra efektyvi kaip akcijų rinka. Aukciono rezultatai tarnauja kaip kainų etalonai – jie nustato „rinkos vertę” kitiems panašiems kūriniams (Xochi, 2025).

Aktualios 2025–2026 m. tendencijos:

• Kūriniai už mažiau nei $50,000: pardavimų skaičius auga, nepaisant aukščiausio lygio rinkos silpnėjimo (Women in Arts Network, 2025)
• Kūriniai už $10 mln+: sumažėjo 39% (metinis pokytis 2025 m. gegužė), o segmentas iki $10 mln išaugo 17%(Bank of America, 2025)
• Pasaulinės meno pardavimo vertės 2025 m.: $57,5 mlrd. (sumažėjo ~12% nuo 2024 m.) (Artsy, 2026)

Tai rodo, kad rinka juda link vidutinio segmento plėtros – prieinamesnės kainos pritraukia daugiau kolekcionierių, o spekuliacinė viršukalnė sumažėjo (Arterritory, 2025).

8. Likvidumas ir sandorio kaštai

Menas nėra likvidus turtas tradicine prasme. Likvidumas yra epizodinis – reikia norinčio pirkėjo, gabaus tarpininko ir palankaus laiko (Mercer Advisors, 2025).

Kaštai, kurie veikia bendrą grąžą:

• Draudimas: sudaro 0,1–2% kolekcijos vertės per metus. Pavyzdžiui, $500,000 kolekcija per metus kainuos $500–$10,000 draudimui (Hotaling Insurance, 2025)
• Saugojimas ir transportavimas: klimato kontrolė, saugojimo patalpų nuoma, transporto logistika (Citrin Cooperman, 2025)
• Konservavimas ir restauravimas: esminiai išlaidos ilgalaikiam išsaugojimui (ACTEC Foundation, 2025)
• Pardavimo mokesčiai: aukciono namai ima apie 15% pardavėjo mokestį, o pirkėjai moka papildomus premijinius mokesčius (MyArtBroker, 2026)

Investuotojai turi tikėtis vidutiniškai 6–7 metų investicinio horizonto, kad grąža kompensuotų kaštus ir rinkos svyravimus (The Art Newspaper, 2025).

9. Platesnis kontekstas: ekonominiai ciklai, kolekcionavimo mados, institucijų kryptys

Makroekonominės sąlygos daro didelę įtaką meno rinkai:

2025–2026 m. rinkos būklė:

• 2025 m. pradžia: istoriškai žemiausia rinka po pandemijos (globali meno kaina pasiekė žemiausią tašką per pastarųjų 25 metų laikotarpį) (CKGSB, 2026)
• 2025 m. ruduo: dalinis atsigavimas; ankstyvi signalai rodo, kad „rinka galbūt išeina iš giliausio nuosmukio” (CKGSB, 2026)
• Regioninės tendencijos: Amerikos regionas augo 25,7%, Vokietija 20%, o Azijos-Afrikos-Okeanijos indeksas sumažėjo 14% (CKGSB, 2026)
• Psichologinis pokytis: 2021–2022 m. spekuliacijos motyvai išnyko; 2025 m. kolekcionieriai tapo selektyvesni, nuoširdūs, mažiau orientuoti į greitą pelną (Hype and Hyper, 2026)
• Galerijos: 75% nurodo ekonominį netikrumą kaip pagrindinį iššūkį; 57% išplėtė internetinę veiklą (Artsy, 2026)

Makroekonominiai veiksniai – infliacijos lygiai, palūkanų normos, geopolitinė įtampa – taip pat veikia kolekcionierių perkamąją galią ir norą investuoti į rizikingesnius turtus (Arterritory, 2025).

Kaip formuojamos kainos: pirminis ir antrinis rinkos skirtumas

Pirminis rinka (galerijos)

Pirminiame rinkoje kainas nustato galerijos ir menininkų atstovai, remdamiesi:

• Menininko išsilavinimu, parodų istorija, rezidencijomis
• Kokybine kūrinių analize
• Strateginiais rinkos tikslais (kainos stabilumas, menininko reputacijos augimas) (Velthuis, 2013)

Galerijos „tyčia nekainoja kiekvieno kūrinio atskirai”, o veikiau taiko kainų scenarijus (pricing scripts), kurie palaiko nuoseklumą menininko portfelyje (Artchart, 2022). Tai reiškia, kad tos pačios serijos darbai bus kainuojami panašiai, net jei kokybės skirtumai egzistuoja (Velthuis, 2013).

Antrinis rinka (aukcionai)

Antriniame rinkoje kainas nustato konkurso dinamika – licituojantys pirkėjai (Artbidy, 2024). Čia kiekvienas kūrinys vertinamas individualiai pagal jo kokybę, būklę, kilmės istoriją ir aktualią paklausą (Artbidy, 2024).

Aukciono namų įverčiai (pre-sale estimates) tarnauja kaip priesakų taškai – tai psichologiniai signalai, kurie gali sukelti „inkaro efektą” ir nukreipti licitaciją link aukštesnių arba žemesnių kainų. Tačiau tyrimai rodo, kad mašininio mokymosi vertinimo modeliai gali tiksliau prognozuoti kainas nei ekspertų įverčiai, ypač menininkams su didesniu kainos nepastovumu (Spaenjers et al., 2019).

Simbolinė vertė ir kultūrinis kapitalas

Menas kaip „Įgytas skonis” (Acquired Taste)

Menas iš tikrųjų gali būti „acquired taste” – t. y., skonio formavimas per kultūrinį mokymąsi ir socialinę interakciją. Sociologo Pierre’o Bourdieu konceptualus rėmas puikiai parodo, kaip kultūrinis kapitalas veikia meno vertės konstravimą (Art Collector IQ, 2025).

Bourdieu išskiria tris kapitalo formas:

• Ekonominis kapitalas: pinigai, kurie leidžia pirkti meną (Art Collector IQ, 2025)
• Kultūrinis kapitalas: žinios, išsilavinimas, gebėjimas suprasti ir vertinti meną (Art Collector IQ, 2025)
• Socialinis kapitalas: tinklai su menininkais, galerijomis, kuratoriais, kolekcionieriais (Art Collector IQ, 2025)

Tačiau simbolinis kapitalas (prestilas, reputacija) ilgalaikėje perspektyvoje svarbesnis nei ekonominis kapitalas(Art Collector IQ, 2025). Kolekcionieriai, kurie koncentruojasi tik į ekonominę vertę, galiausiai praranda kultūrinį legitimumą meno pasaulio elitui (Art Collector IQ, 2025).

Socialiniai signalai prieš vizualinius požymius

Tyrimai rodo, kad socialiniai signalai (menininko reputacija, institucijų palaikymas) geriau prognozuoja kainas nei vizualiniai kūrinio bruožai – ypač besiformuojančiose rinkose (Fraiberger et al., 2024). Tai reiškia, kad rinkos dalyviai perka ne tiek patį kūrinį, kiek „menininką” – jo vardą, socialinį statusą, pažadą būsimam vertės augimui (Fraiberger et al., 2024).

Emocinis rezonansas ir „estetinis dividendas”

Emocinis ryšys su kūriniu vaidina centrinį vaidmenį kainų formavime (JournalMBR, 2025). Ekspertų interviu rodo, kad „estetinis dividendas” – subjektyvi malonumo ir intelektualinio tenkinimo patirtis – yra vienas iš paslėptų kainos komponentų (JournalMBR, 2025). Tai paaiškina, kodėl tam tikri kolekcionieriai moka neracionaliai aukštas kainas už darbus, kurie jiems asmeniškai rezonuoja, nepaisant „objektyvių” rinkos signalų (JournalMBR, 2025).

Strateginis neaiškumas ir „vartų saugotojų” (gatekeepers) vaidmuo

Kainų formavimas nėra skaidrus procesas. Tai strateginis neaiškumas, kurį palaiko galerijos ir institucijos (JournalMBR, 2025). Galerijos kategorizuoja pirkėjus kaip „kolekcionierius” vs. „investuotojus” vs. „spekuliantus” ir pritaiko skirtingas strategijas kiekvienai grupei (Khaire & Wadhwani, 2019).

„Vartų saugotojai” – galerijos, kuratoriai, muziejų vadovai – kontroliuoja priėjimą prie meno pasaulio ir reputacijos konstravimo procesų (Academia, 2014; Canadian Art, 2020). Jie turi galią nuspręsti, kurie menininkai bus „konsekruoti” (suteikti simbolinės vertės statusą), o kurie liks nepastebėti. Tai reiškia, kad vertė yra socializuojamas konstruktas, o ne objektyvi savybė (IMMA, 2018).

Investavimas į meną ir strateginis mąstymas

Menas kaip turto klasė

Meno investicijos pastaruoju metu tapo rimta alternatyva tradiciniems turtams. Duomenys rodo:

• Meno fondai pasiekia vidutiniškai 15% metinę grąžą (blue-chip segmentas); 84% objektų buvo pelningai parduoti, 16% generavo nuostolius (The Art Newspaper, 2025)
• 20% meno alokacija portfelyje gali padidinti riziką-pakoreguotą grąžą ~20% (ArXiv, 2024)
• Menas rodo silpną ar neigiamą koreliaciją su tradiciniais turtais (akcijos, obligacijos), todėl tarnauja kaip diversifikacijos priemonė (Gupta & Manchanda, 2023)

Tačiau menas yra „spekuliatyvus ir iš prigimties nelikvidus” (The Art Newspaper, 2025). Iššūkiai:

• Aukšti valdymo mokesčiai: fondams reikia bent $150–200 mln kapitalo, kad būtų įmanoma (The Art Newspaper, 2025)
• „Fondo kilmės istorija” gali sumažinti vertę: pirkėjai bijo, kad kūrinys parduodamas, nes fondas nebemato augimo potencialo (The Art Newspaper, 2025)
• Skonio nepastovumas: kultūriniai trendai pasikeičia, todėl „saugių lažybų” nėra (The Art Newspaper, 2025)
• Rekomendacijos strategiškam kolekcionavimui

Profesionalūs patarėjai rekomenduoja:

• „Pirkite tai, ką mylite, bet likite informuoti”: aistros ir racionalios analizės balansas (Composition Gallery, 2023)
• Diversifikuokite: derinę įtvirtinusius meistrus su pradedančiais talentais, skirtingas medžiagas (tapyba, skulptūra, fotografija), geografines rinkas (Trium Gallery, 2025)
• Sutelkite dėmesį į kultūrinį kapitalą: investuokite į savo švietimą apie meną, lankykite parodas, statykite tinklus (Art Collector IQ, 2025)
• Planuokite ilgalaikę perspektyvą: 6–7 metų horizontas yra būtinas (The Art Newspaper, 2025)

Išvada: vertė turi aiškią logiką

Meno kaina nėra arbitrali. Ji formuojasi per daugiasluoksnį, giliai socialinį procesą, kuris apima ekonominius, kultūrinius, psichologinius ir institucinius veiksnius. Nors menas gali būti „acquired taste„, jo vertė turi aiškią logiką:

1. Menininko reputacija ir institucinis pripažinimas yra dominuojantys faktoriai (70% vertės) (Artbidy, 2024)

2. Kilmės istorija ir autentiškumas gali pridėti iki 30% vertės (Calder Contemporary, 2018)

3. Parodų ir muziejų istorija veikia kaip „vertės multiplikatorius” (25–100% per 12–18 mėn.) (Dipayang, 2025)

4. Likvidumas ir sandorio kaštai reikalauja ilgalaikės strategijos (6–7 metų) (The Art Newspaper, 2025)

5. Simbolinė vertė (kultūrinis kapitalas) svarbiausią rolę atlieka ilguoju laikotarpiu (Elder-Vass, 2018)

Remiantys kultūrą – per kolekcionavimą, patronavimą, institutinį palaikymą – iš tikrųjų mokomės mąstyti strategiškai: apie kapitalą (ekonominį, kultūrinį, socialinį), reputaciją (asmeninę ir menininko), institucijos ateitį (meno pasaulio legitimumą ir kultūrinį palikimą). Tai nėra tik „skonis” – tai investicija į kultūrinę ateitį ir socialinio prestižo konstravimą.

Literatūra

1. ACTEC Foundation. (2025). Asset protection for art: Issues arising in the lifecycle of art. https://actecfoundation.org/podcasts/taxes-asset-protection-art/
2. Academia. (2014). Artworld: Changing gatekeepers?https://www.academia.edu/1582802/Artworld_Changing_Gatekeepers
3. ArXiv. (2024). Modern portfolio diversification with Arte-Blue Chip Index. http://arxiv.org/pdf/2409.18816.pdf
4. ArXiv. (2025). Deep learning for art market valuation. https://arxiv.org/html/2512.23078v1
5. Art24. (2025). How to assess the value of a work of art realistically. https://art24.com/en/blog/how-to-assess-the-value-of-a-work-of-art-realistically-2vr
6. Art Collector IQ. (2025). How Pierre Bourdieu’s theory of the artistic field can guide art collectors. https://www.artcollectoriq.com/how-pierre-bourdieus-theory-of-the-artistic-field-can-guide-art-collectors/
7. Art Market Studies. (2022). CFP: Edited volume: Collecting and the value of provenance. https://www.artmarketstudies.org/cfp-edited-volume-collecting-and-the-value-of-provenance/
8. Artbidy. (2024a). Images – What determines their value in the art market. https://artbidy.com/en/about-us/news/images-what-determines-their-value-in-the-art-market
9. Artbidy. (2024b). What differentiates an art gallery from an auction house? https://artbidy.com/en/about-us/news/what-differentiates-an-art-gallery-from-an-auction-house
10. Artbusiness. (2018). Art provenance: What it is and how to verify it. https://www.artbusiness.com/provwarn.html
11. Artchart. (2022). The procedure of pricing artworks in the contemporary art market. https://artchart.net/index.php/en/articles/the-procedure-of-pricing-artworks-in-the-contemporary-art-market
12. Arterritory. (2025). About the art market in 2025. https://arterritory.com/en/visual_arts/articles/27786-about_the_art_market_in_2025
13. Artsy. (2024). What determines the price of an artwork? https://www.artsy.net/article/artsy-editorial-determines-price-artwork
14. Artsy. (2026). 5 themes that will define the art market in 2026. https://www.artsy.net/article/artsy-editorial-5-themes-will-define-art-market-2026
15. Bank of America. (2025). Fall 2025 art market update: Analyzing current trends. https://www.privatebank.bankofamerica.com/articles/art-market-fall-update.html
16. Calder Contemporary. (2018). The provenance puzzle: Unlocking authenticity and value. https://caldercontemporary.co.uk/publications/the-provenance-puzzle/
17. Canadian Art. (2020). Tearing down the gates—and gatekeepers—of the art world. https://canadianart.ca/essays/tearing-down-the-gates/
18. Citrin Cooperman. (2025). Investing in art: A growing asset class. https://www.citrincooperman.com/In-Focus-Resource-Center/Investing-in-Art-A-Growing-Asset-Class
19. CKGSB. (2026). Global art market recovery signals in 2025 data. https://english.ckgsb.edu.cn/new/global-art-market-recovery-signals-in-2025-data/
20. Composition Gallery. (2023). Art investment 101: Balancing passion and portfolio in collecting. https://www.composition.gallery/journal/art-investment-101-balancing-passion-and-portfolio-in-collecting/
21. Dipayang. (2025). Art as an asset class: A strategic view on museums, collectors & investment logic. https://www.dipayang.com/blogs/art-as-an-asset-class-a-strategic-view-on-museums-collectors-amp-investment-logic
22. Elder-Vass, D. (2018). Bourdieu, art and financial value. https://eldervass.com/2018/07/bourdieu-art-and-financial-value-2/
23. Fraiberger, S. P., Sinatra, R., Resch, M., Riedl, C., & Barabási, A.-L. (2024). Social signals predict contemporary art prices better than visual features, particularly in emerging markets. PNAS Nexus, 3(5). https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11109285/
24. Gupta, R., & Manchanda, K. (2023). The economics of art: Price determinants and returns on investment in Indian paintings. International Journal of Social Economics, 50(6), 839–859. http://www.emerald.com/ijse/article/50/6/839-859/159745
25. Hichaa. (2024). Evaluating the authenticity and value of artworks. https://www.hichaa.com/en/blog/evaluating-the-authenticity-and-value-of-artworks/
26. Hotaling Insurance. (2025). Art insurance: Costs, coverage, and digital artwork. https://hotalinginsurance.com/his-blogs​/art-insurance-costs-coverage-and-digital-artwork
27. Hype and Hyper. (2026). The market’s silence is loud: What 2025 reveals about the state of the art market. https://hypeandhyper.com/the-markets-silence-is-loud-what-2025-reveals-about-the-state-of-the-art-market/
28. IMMA. (2018). The artist and the institution. https://imma.ie/magazine/the-artist-in-the-institution/
29. JournalMBR. (2025). Understanding price formation in the art market through expert interviews. https://journalmbr.net/index.php/mbr/article/view/11613
30. Khaire, M., & Wadhwani, R. D. (2019). Collectors, investors and speculators: Gatekeeper use of audience categories in the art market. Organization Studies, 41(12), 1577–1600. https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0170840619883371
31. Kim, S., & Kim, H. (2022). A Bayesian dynamic hedonic regression model for art prices. Journal of Business Research, 151, 580–591. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0148296322005987
32. Mash Gallery. (2025). What makes contemporary art valuable to collectors? https://www.mashgallery.com/what-makes-contemporary-art-valuable-a-collectors-guide/
33. Mercer Advisors. (2025). Investing in fine art: A guide on risks, returns, and how to integrate your collection into your wealth plan. https://www.merceradvisors.com/insights/investing/investing-in-fine-art-a-guide-on-risks-returns-and-how-to-integrate-your-collection-into-your-wealth-plan/
34. MyArtBroker. (2026). How the art auction process actually works. https://www.myartbroker.com/auction/articles/how-art-auction-work
35. Spaenjers, C., Goetzmann, W. N., & Mamonova, E. (2019). Predicting prices in the art auction market. Northeastern University. https://damore-mckim.northeastern.edu/wp-content/uploads/2019/04/Northeastern_Spaenjers.pdf
36. The Art Newspaper. (2025). Strategic or speculative? Once again, art investment funds are on the rise. https://www.theartnewspaper.com/2025/06/23/strategic-or-speculative-once-again-art-investment-funds-are-on-the-rise
37. The Fine Art Ledger. (2025). Painting provenance: 5 reliable ways to verify ownership history. https://www.thefineartledger.com/post/painting-provenance-5-reliable-ways-to-verify-ownership-history
38. Trium Gallery. (2025). Investing in art: Building cultural and financial value. https://triumgallery.com/en/investire-in-arte-costruire-valore-culturale-e-patrimoniale/
39. Ursprung, H. W. (2008). Reputation, price, and death: An empirical analysis of art price formation (CESifo Working Paper No. 2237). https://www.ifo.de/DocDL/cesifo1_wp2237.pdf
40. Velthuis, O. (2013). The price of art: Uncertainty and reputation in the contemporary art market. In E. Zarobell (Ed.), Art and the second economy (pp. 178–194). MIT Press. https://direct.mit.edu/euso/article/15/2/178/126834/THE-PRICE-OF-ARTUncertainty-and-reputation-in-the
41. White, H. C., & White, C. A. (2018). Networks created within exhibition: The curators’ effect on historical recognition. American Behavioral Scientist, 62(11), 1485–1502. https://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/0002764218800145
42. Women in Arts Network. (2025). Five art market shifts that will matter in 2026. https://womeninartsnetwork.com/five-art-market-shifts-that-will-matter-in-2026/
43. Xochi. (2025). Investing in contemporary art: A comprehensive guide. https://xochi.art/magazine/investing-in-contemporary-art-a-comprehensive-guide
44. Zurani. (2024). The importance of provenance in artwork. https://www.zurani.com/the-importance-of-provenance-in-artwork/