„Autojutos“ direktorė Rasa Sinkevičienė: studijos EVF – ne receptas darbui, o mąstymo treniruotė
„Studijos – ne instrukcija gyvenimui. Jos labiau kaip mąstymo treniruotė“, – sako „Autojutos“ generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) absolventė Rasa Sinkevičienė.
Į VDU ji stojo be labai konkretaus plano, bet šiandien tą etapą įvardija kaip vieną svarbių investicijų į save. Pasak jos, studijos padeda ne „gauti pareigas“, o susikurti pagrindą: išmokti galvoti, sisteminti, geriau suprasti pasaulį ir save, o tada jau pačiam susidėlioti kryptį. Pokalbyje – apie EVF studijas kaip mąstymo lavinimą, apie įsitraukimą į veiklas už auditorijos ribų ir apie tai, kodėl karjera nėra titulas, o tai, ką darai su noru.
Normalu pradėti studijas nežinant, kur jos nuves
R. Sinkevičienė prisimena, kad į VDU atėjo neturėdama aiškių lūkesčių. „Mokykloje man viskas sekėsi, pasirinkimų buvo ne vienas. Tuo metu populiariausia buvo medicina, teisė ir ekonomika. Apie mediciną net negalėjau galvoti, nes bijojau kraujo, teisė atrodė nuobodi, o ekonomika buvo nauja sritis. Tai ir sugalvojau pabandyti“, – pasakoja ji.
Pasak pašnekovės, visiškai normalu studijas pradėti dar nežinant, kur tiksliai jos nuves. Svarbiausia, kad per laiką atsiranda gilesnis suvokimas, ką iš tiesų suteikia universitetas. „Studijos EVF buvo labai įdomios ir davė labai daug“, – sako ji, pabrėždama, kad jų vertė dažnai atsiskleidžia tik vėliau.
Ji atvirai sako: studijos nepadaro tavęs „paruoštu darbuotoju“ nuo pirmos darbo dienos. Jos formuoja mąstymą, plečia pasaulėžiūrą ir duoda gebėjimą sisteminti informaciją bei priimti sprendimus. O kiek pasiimsi – labai priklauso nuo tavo paties įsitraukimo. „Be darbo nieko nėra. Net genijai labai daug dirba, kad kažko pasiektų“, – teigia R. Sinkevičienė.
Vertė atsiranda ir už auditorijos ribų
Kalbėdama apie studijų laiką, Rasa išskiria tai, kas vyksta šalia paskaitų: veiklas, projektus, organizacijas, savanorystę. Jos teigimu, būtent ten dažnai ir įvyksta tikrasis augimas – kai turi atsakomybę, sprendi realius klausimus, mokaisi veikti su žmonėmis.
„Savanoriška veikla labai daug pasako apie žmogų. Kai žmogus dirba tai, už ką niekas nemoka, jis atsiskleidžia geriausiai – kaip jis dirba, kokios jo vertybės, koks jo charakteris“, – sako ji. Tokios patirtys, anot pašnekovės, padeda ne tik sustiprėti kaip asmenybei, bet ir susikurti ryšius, kurie išlieka ilgam.
R. Sinkevičienė džiaugiasi, kad dalis studijų metų pažinčių ir bendrystės tęsiasi iki šiol – su buvusiais kursiokais ir bendraminčiais palaiko ryšį, kai kuriais atvejais dirba kartu ar bendradarbiauja. Pasak jos, tai viena iš tų tyliai, bet stipriai veikiančių studijų „grąžų“.
Gretutinės studijos ir platus mąstymas: verslas + psichologija
Studijų EVF metu Rasa pasinaudojo VDU suteikiama galimybe rinktis gretutines studijas – šalia verslo studijavo ir psichologiją. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję, bet iš tikrųjų ir verslas, ir psichologija yra apie žmones“, – sako ji, pabrėždama, kad geresnis savęs supratimas automatiškai pagerina gebėjimą suprasti kitus.
Pašnekovė įsitikinusi, kad skirtingų sričių derinimas padeda matyti plačiau, o tai ypač svarbu šiandien, kai profesijos ir rinkos poreikiai sparčiai kinta. Pasak jos, platus požiūris ir smalsumas nėra „priedas“ – tai tampa būtinybe.
Rasa universitetą prisimena kaip erdvę išbandyti kuo daugiau – ne užsidaryti viename siaurame laukelyje, o testuoti, kas veikia, kas įdomu, kas tinka. „Kai esi smalsus, tau viskas įdomu“, – šypsosi ji ir priduria, kad investicija į save veikia paprastai: kiek pasiimsi iš studijų, tiek ir turėsi.
Tikroji karjera – daryti tai, kas patinka
R. Sinkevičienė pastebi, kad jauni žmonės dažnai karjerą supranta kaip titulą: būti vadovu, direktoriumi ar turėti savo verslą. Tačiau ji siūlo kitą, žmogiškesnį apibrėžimą. „Karjera – tai geriausiai daryti tai, kas tau pačiam labai patinka“, – įsitikinusi ji.
Pasak pašnekovės, karjeros viršūnė gali būti ne pareigos, o meistriškumas – jei žmogus daro tai, kas jam teikia prasmę. Ir atvirkščiai: yra daug žmonių su titulais, kurie jaučiasi nelaimingi, nes realybėje gyvena ne savo gyvenimą.
Jaunam žmogui ji pataria iš studijų ir gyvenimo imti maksimaliai daug: būti smalsiam, mąstyti plačiau, nebijoti darbo ir įsitraukimo. „Faktus gali pamiršti, bet gebėjimas mąstyti, sisteminti informaciją ir priimti sprendimus lieka – būtent tai ir yra svarbiausia“, – sako R. Sinkevičienė.
Kitomis temomis – apie vadovavimą ir darbą su žmonėmis, verslo sėkmės formulę, prisitaikymą prie netikėtų rinkos pokyčių (tarp jų ir COVID), požiūrį į dirbtinį intelektą, bei apie tai, kaip mąstysena ir įsitikinimai veikia rezultatus – pilną straipsnį rasite vdu.lt.
